2019.04.15

Traukiame pinigus iš šešėlio: gal pradėkim nuo švietimo?

Traukiame pinigus iš šešėlio: gal pradėkim nuo švietimo?

Praėjusią savaitę paviešintas susisiekimo ministro Roko Masiulio inicijuotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų auditas dar kartą privertė pripažinti – valstybės ūkyje turime didelių problemų.

Mes su jumis juk puikiai suprantame, kad švietimas tėra viena iš sričių, o šio audito rezultatai iš esmės atskleidžia bendrą viešojo sektoriaus vaizdą ir leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad valstybės biudžeto pinigai naudojami neracionaliai, įstaigose apstu įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo, korupcijos ir negerų norų. Klausimas: kiek yra valios tai keisti?

Premjeras jau viešai nepasikuklino ir pasigyrė, kad iš šešėlio ištraukė 4 mlrd. eurų. Tiesa, labai greit šis skaičius susitraukė iki 250 mln. eurų, nors ir ši suma atrodo nerealiai, matant dabartinės Vyriausybės kuklų įdirbį mažinant šešėlį ir kovojant su korupcija valstybėje. Maža to, premjeras leidžia sau viešai statyti švietimo srities auditą inicijavusį ministrą „į vietą“, teigdamas, kad šis neturėtų komentuoti ne savo srities reikalų.

Kol Vyriausybės vadovas daro vieną klaidą po kitos, R. Masiulis demonstruoja ne paradinį, o tikrą ryžtą spręsti problemas, kurias įprasta dangstyti skambių pažadų ir parodomųjų veiksmų širma.

Pažvelgus į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei jai pavaldžių įstaigų audito ataskaitą, aišku viena – ligšioliniai ministerijos vadovai labai sėkmingai užsimerkdavo prieš tai, kas vyksta jų valdose. Ir nors nušalinta ministrė J. Petrauskienė bando prisiimti kai kuriuos nuopelnus, akivaizdu, kad ir jai buvo patogiau kai ko nematyti ir nežinoti, nors tas tikras ar tariamas nežinojimas jai vėliau kainavo postą.

Buvusi ministrė teigė, jog dar pernai lapkritį buvo atliktas kitas ŠMSM auditas, apie kurį dabar niekas nekalba. Kokie buvo jo rezultatai ir kodėl jie nėra paviešinti? Deja, bet dabartinio ministro laikysena šioje situacijoje tikrai nenuteikia dideliems pokyčiams. Dar vienas patogus žmogus patogioje vietoje? Tikiuosi, klystu.

2018 metų gruodžio 12 dienos ministro įsakymu atliktas auditas „Dėl galimos korupcijos tikimybės viešuosiuose pirkimuose Švietimo ir mokslo ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose“ turėjo labai aiškų tikslą. O jo rezultatai, mano manymu, aiškiai atsakė į esminį klausimą – ŠMSM ir jai pavaldžiose įstaigose veši korupcija.

ŠMSM ir jai pavaldžių 17 institucijų pateiktais duomenimis, 2016–2018 m. atlikta daugiau kaip 17 pirkimų, kurių bendra vertė siekia 103,6 mln. eurų.

Audito ataskaitos pažymoje teigiama: „Vidaus auditui atlikti nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos. Informacija ir duomenys teikti neišsamūs, fragmentuoti, neatsižvelgiant į paklausimuose nurodytus terminus. Trūkstama informacija pateikta tik paskutinėmis dienomis arba ne visa prašyta apimtimi, todėl negalėjome tinkamai jos įvertinti. Atskirais atvejais pateikti nepatikimi duomenys, dėl to vertinti kritiškai ir nepanaudoti.“

Ar už tai atsakingiems darbuotojams neturėtų grėsti asmeninė atsakomybė? Beje, toks atsainumas ir nenoras teikti informaciją irgi gana iškalbingas.

Auditas patvirtino, kad ŠMSM tinkamai nekontroliavo sau pavaldžių įstaigų veiklos. Žvelgiant į audito ataskaitoje esančius skaičius, atrodo, kad daugelyje įstaigų tvarkomasi kaip nuosavuose UAB‘uose. Ir panašu, kad tokia praktika klesti jau daugybę metų.

Didžiausia nustatyta žala – Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) – daugiau kaip 146 tūkst. eurų. Ar bus įvardyti už tai asmeniškai atsakingi asmenys? Manau, kad po šio audito turėtų būti atlikti papildomi atskirų įstaigų veiklos finansiniai auditai, siekiant gauti daugiau ir išsamesnės informacijos, nes lieka nemažai klaustukų. Laukiame ministro valios ir veiksmų.

Trūksta kompetencijos ar sąžinės?

Auditoriai aptiko, kad viešuosius pirkimus įstaigose organizuoja tam reikiamų žinių neturintys asmenys – pedagogai, psichologai, redaktoriai. Jų kompetencijos trūkumas, regis, niekam neužkliuvo.

Auditas parodė, kad kai kuriose ministerijai pavaldžiose įstaigose neskelbiami pirkimai sudaro net 96 proc. visų pirkimų. Vadinasi, galimybės piktnaudžiauti apeinant įstatymą yra didžiulės. Tai įrodo ir auditorių surinkta informacija. ŠMSM ir jai pavaldžios 9 institucijos per 2016–2018 m. su 69 esamais, buvusiais ar kitų susijusių institucijų darbuotojais sudarė sandorių, kurių bendra vertė daugiau kaip 300 tūkst. eurų.

Kai kuriais atvejais už tą patį darbą galėjo būti apmokama dvigubai, nes iš šalies buvo perkamos paslaugos, kurioms atlikti įstaiga turi savo darbuotojus. Auditoriai nustatė didelį nepotizmo lygį, konstatavo, kad viešumo ir skaidrumo principai nėra įgyvendinami.

Paaiškėjo, kad kai kurie pirkimai vykdyti iš tiekėjų, kurie galimai buvo įkurti tik konkrečiam konkursui laimėti. Toks modelis, kai prieš paskelbiant konkursą įkuriama įmonė su dviem ar trimis darbuotojais, pasitaiko ne taip ir retai. Ir tai jau įžūlaus piktnaudžiavimo pavyzdys.

ŠMSM ir jai pavaldžios 9 institucijos, turinčios paramos gavėjo statusą, per 2016–2018 m. laikotarpį gavo 2,1 mln. eurų paramos. Kas galėtų paneigti, kad taip verslininkai siekė palankumo viešųjų pirkimų konkursuose?

Nustatyta, kad įstaigos biudžeto lėšas naudojo koučingo paslaugoms, vadovų ir jų šeimų narių išvykoms į užsienį apmokėti.

Pranešti apie korupciją sudėtinga

Argi neužtenka įrodymų, kad valstybės skiriamos lėšos švietimo sektoriui yra naudojamos neracionaliai ir neefektyviai? Jeigu dalis pažeidimų padaryta dėl nekompetencijos, tai vis tiek neatleidžia ministerijos nuo atsakomybės, nes tai tik patvirtina, kad ministerija ir jos vadovai nėra linkę skaidrinti sistemą.

ŠMSM pavaldaus Ugdymo plėtotės centro veiklą pernai svarstėme Seimo Antikorupcijos komisijoje. Specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi korupcijos rizikas šioje įstaigoje, ragino pačią ministeriją aktyviau kontroliuoti savo įstaigas, naikinti korupcijos apraiškas.

ŠMSM ir jai pavaldžių įstaigų vidaus audito rezultatai siunčia aiškų signalą, kad įstaigose būtina įdiegti vidinius informacinius kanalus, kuriais įstaigų darbuotojai galėtų saugiai pranešti apie pastebėtus įstatymų pažeidimus, korupciją. Įdiegti tokius kanalus visas viešojo sektoriaus įstaigas įpareigojo sausį įsigaliojęs Pranešėjų apsaugos įstatymas. Neabejoju, jog žinodami, kad jų tapatybė nebus atskleista, apie įstatymų pažeidimus darbovietėje praneštų tikrai daugiau žmonių negu dabar. Tai dar vienas iššūkis ŠMSM ir jos vadovams.

Po auditą – visoms ministerijoms

Korupcijos mūsų šalyje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dar labai daug ir visa tai valstybei kainuoja be galo brangiai. Ekspertų skaičiavimais, Lietuvoje neskaidriai ir neefektyviai panaudojama apie 1 mlrd. eurų.

Tačiau įvardinti viešuosius pirkimus kaip pagrindinę problemą nebūtų teisinga. Viešieji pirkimai tėra instrumentas, kuris sukurtas tam, kad viešojo sektoriaus įstaigos galėtų civilizuotai įsigyti būtinas prekes ir paslaugas už geriausią kainą, nešvaistant valstybės biudžeto lėšų. Problema ta, kad viešieji pirkimai tapo ir instrumentu neteisėtais būdais savintis valstybės pinigus – neskelbiamų derybų būdu prekes ir paslaugas pirkti iš savo giminaičių, susitarti su vienu tiekėju, užtveriant kelius konkurencijai ir geresnei kainai gauti, imti paramą iš tiekėjų mainais už nuolat laimimus viešuosius konkursus ir t. t.

Viešieji pirkimai mūsų šalyje yra pakankamai griežtai reguliuojami, tačiau stinga kontrolės ir, žinoma, supratimo, kad visų pirma būtina rūpintis prevencija. Vadinasi norėdami valstybės sektorių sutvarkyti iš esmės ir užtikrinti maksimalų skaidrumą bei tinkamą valstybės lėšų naudojimą, turime pripažinti problemas ir pradėti iš esmės jas spręsti. Visų pirma Vyriausybės vadovas turėtų labai aiškiai įvardyti esamą padėtį nieko nepagražinant ir iškelti aiškius tikslus bei paaiškinti, kaip jų bus siekiama.

Antras žingsnis – inicijuoti vidaus auditus visose ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose, o jų rezultatus viešinti. Tai, ką daro Susisiekimo ministerija, ŠMM, turėtų padaryti ir visos likusios ministerijos. Turėtume dar daugiau negerų naujienų, bet jei norime pokyčių, turime išdrįsti žvelgti tiesai į akis ir jos neneigti.

Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad apie 40 proc. visų viešųjų pirkimų procese dalyvauja tik vienas tiekėjas. O kuo mažiau pasiūlymų, tuo didesnė nesąžiningo elgesio rizika. Ten, kur nėra konkurencijos, pakvimpa korupcija. Tie 40 proc. viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvauja tik vienas tiekėjas, pinigine išraiška sudaro apie 2 mlrd. eurų.

Esant konkurencijai būtų galima sutaupyti nuo 10 iki 20 proc. – t. y. apie 200–400 mln. eurų. Įprasta kartoti, jog nėra pinigų didesnėms pensijoms, medikų, slaugytojų, mokytojų ar policijos pareigūnų atlyginimams. Bet tai netiesa, nes pinigų yra. Pasiekime didesnio skaidrumo viešajame sektoriuje ir gausime pinigų didesnėms algoms. Sutikite – tokio rezultato norėtume visi.

Kitos aktualijos

2019.11.18

Dėl bankų mokesčio – prašoma ECB ekspertinio vertinimo

Dėl bankų mokesčio – prašoma ECB ekspertinio vertinimo
Skaityti daugiau
2019.11.16

Jurgita Šiugždinienė: „TS-LKD narių išreikštas pasitikėjimas – tai mandatas dideliems pokyčiams Kaune“

Jurgita Šiugždinienė: „TS-LKD narių išreikštas pasitikėjimas – tai mandatas dideliems pokyčiams Kaune“
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti