Šiandien Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo pritarta Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo papildymui nauja nuostata.

„Kai kalbama apie tremties pradžią, pabrėžiame ištrėmimo momentą – kada paėmė iš gimtosios vietos ir išvežė, o kai kalbama apie tremties pabaigą, staiga nebelieka sugrįžimo į Lietuvą – kalbame apie paleidimą iš tremties kur tai Sovietų Sąjungoje. Manau, tremtis baigėsi tik Lietuvoje, tad įstatymą reikėjo taisyti“, – pažymėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Arvydas Anušauskas.

Naujas patobulinimas sudarytų sąlygas ištaisyti įstatymo spragas, ir realiai suteiktų galimybę įgyti tremtinio statusą asmenims, kuriems toks statusas iki šiol nebuvo pripažintas, jei asmuo buvo gimęs jau pasibaigus KGB dokumentuose nurodytam represavimo laikotarpiui, jei bent vienam iš jo tėvų buvo taikomi administraciniai ir kitokie suvaržymai, dėl kurių negalėjo sugrįžti į Lietuvą.

Socialinių reikalų ir darbo komitete sutarta dėl optimalios naujosios įstatymo nuostatos formuluotės, kuria numatoma, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, gimę buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, kai bent vienam iš tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje, ir dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą, jeigu šias aplinkybes asmenys pagrindžia dokumentais.