2018.07.23

TS-LKD frakcijos nariai pristatys Švietimo įstatymo pataisas stiprinančias ugdymą valstybine kalba tautinių bendrijų mokyklose

TS-LKD frakcijos nariai pristatys Švietimo įstatymo pataisas stiprinančias ugdymą valstybine kalba tautinių bendrijų mokyklose

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Agnė Bilotaitė ir Audronius Ažubalis antradienį, liepos 24 d., 10 val. vyksiančioje spaudos konferencijoje pristatys Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad tautinių bendrijų mokyklose būtų užtikrintas platesnis, o tuo pačiu ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba. Anot pataisų teikėjų, mokymas lietuvių kalba užtikrintų didesnę tautinių bendrijų integraciją į šalies darbo rinką, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą.

„Naujo dviračio mes neišradinėjam, iš tiesų tokia yra ir tarptautinė praktika. Tokį kelią jau yra pasirinkusi mūsų kaimynė Latvija“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pasak parlamentaro,  geras valstybinės kalbos mokėjimas daugelyje kitų Europos šalių yra lemiamas veiksnys leidžiantis tautinių bendrijų atstovams sėkmingai integruotis į visuomeninį gyvenimą. Aukšti valstybinės kalbos reikalavimai keliami ypač Skandinavijos valstybėse – taip siekiant kuo greičiau integruoti į šalies visuomenę kitataučius bei pagerinti jų įsidarbinimo galimybes. 

Pagal šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymą mokiniai tautinių bendrijų mokyklose ugdomi dviem kalbomis: tautinės bendrijos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – tik per Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

„Akivaizdu, kad esamas reguliavimas nėra pakankamas. Todėl siūloma įstatymo nuostata siekiama sureguliuoti ir aiškiai nustatyti ugdymo ribas. Svarbu ir tai, kad šia pataisa ir pati valstybė įsipareigoja sudaryti realias sąlygas savo tautinių bendrijų atstovams gerai išmokti lietuvių kalbą, o vėliau sėkmingai kartu su jais kurti mūsų valstybės ateitį“, – teigė A. Bilotaitė.

Tyrimai rodo, kad dauguma gausiai tautinių bendrijų gyvenamų regionų gyventojų valstybinės kalbos mokėjimą tapatina su geresnėmis gyvenimo perspektyvomis. Nepakankamas lietuvių kalbos žinias tautinių bendrijų tarpe viešai pabrėžia ir pačios jų bendruomenės bei organizacijos.

Pasak Audroniaus Ažubalio, siūlomos pataisos niekaip neriboja tarptautinėje erdvėje pripažintų mažumų apsaugos principų, nes palieka visas galimybes tautinėms bendrijoms laisvai steigti mokyklas, jose mokyti gimtosios kalbos bei kultūros ir kitaip išlaikyti tautinį savitumą.

„Noriu paminėti ir svarbų aspektą, kad negalėjimas įstoti į kokybišką studijų programą Lietuvoje dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių, dažnai lemia ir pasirinkimą studijuoti užsienyje. Lenkų tautinės mažumos atveju – Lenkijoje, kurioje sudaromos lengvatinės sąlygos įstoti ir studijuoti lenkų kilmės ar lenkakalbiams kitų šalių piliečiams. Kitaip tariant, nesugebėjimas integruotis ir įstoti į kokybišką studijų programą šalyje, skatina jaunimo emigraciją iš Lietuvos“, – pataisų teikimo motyvus komentavo A. Ažubalis.

Kitos aktualijos

2019.06.19

Siūloma dėl tiesiogiai renkamų seniūnų spręsti savivaldybėms

Siūloma dėl tiesiogiai renkamų seniūnų spręsti savivaldybėms
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti