Šiandien Tėvynės sąjungos-LIetuvos krikščionių demokratų posėdyje lankėsi pedagogų profesinės sąjungos atstovai dėl etatinio mokytojų apmokėjimo sistemos. Į susirinkimą su frakcija buvo kviečiama ir švietimo bei mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, tačiau posėdyje ji nepasirodė.  Tuo tarpu frakcija sulaukė kelių dešimčių mokytojų iš visos Lietuvos.

„Matome, kad padėtis švietimo sistemoje negerėja, prasidėjo streikai, o ir perspektyvos, kurios atsispindi kitų metų biudžeto projekte, yra labai prastos. Švietimo sistemos darbuotojai nugramzdinti į nesibaigiančių problemų liūną. Todėl tikimės ministrės atsakymų dėl mitinguojančių pedagogų reikalavimų bei kitų metų planų“, – pažymėjo frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

„Buvau palikęs tuščią vietą ministrei, bet ministrė prisijungė prie streikuojančių ir šiandien nedirbs, – pasisveikinęs su susirinkusiais šmaikštavo G. Landsbergis ir įvardijo iš ministrės gautą atsakymą. – Ministrė pasirinko neskelbti, ką ji šiuo metu daro savo darbotvarkėje, tik lakoniškai pasakė, kad turi kitų užsiėmimų.“

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigė, kad streikas organizuojamas ne dėl pinigų. „Esminė problema, kad sistema yra visiškai neteisinga, neskaidri ir neaiški“. Jo teigimu, vadovai artimiems žmonėms gali suformuoti neteisingai didelius atlyginimus.

Mokytojai teigė, kad daugiausia klausimų sukėlė „antroji kišenė“. Vilniaus „Žemynos“ progimnazijos istorijos mokytoja Neringa Belevičiūtė teigė, kad buvo neaišku, iš kelių savaičių jas dauginti bei koks kontaktinės valandos procentas turėtų būti mokamas už nekontaktinę valandą. „Šįmet pirmą kartą labai rimtai svarsčiau, kad galbūt atėjo laikas išeiti iš mokyklos, nors aš labai myliu savo darbą ir nenorėčiau to padaryti“.

Pradinių klasių mokytoja Rasa Zabelskienė įvardijo, kad dirbant su iš užsienio atvykusiu mokiniu ar dirbant su daugiau mokinių nei 24, galima susitarti su direktoriumi, kad atlyginimas būtų pakeliamas. Tiesa, kiek pakeliamas, nebuvo įvardyta, esą tai – susitarimo reikalas. „Kas man atsakys, kodėl mano darbas įvertintas penkiais procentais, kito – septyniais, o dar kito – penkiolika. Ar taip turėtų būti?“ – svarstė mokytoja.

Mokytojus išklausęs G. Landsbergis teigė, kad didžiausias problema – viskas palikta pavienių mokytojų deryboms su direktoriais.

„Leiskime mokytojams dirbti vėl mokytojais. Turime valstybės mastu sukurti tokią sistemą, kad kiekvienam mokytojui nereiktų tapti derybininku. O kaip išeiti iš šios situacijos? Ne taip lengva“, –  kalbėjo A. Navickas.

Posėdyje dalyvavęs Vytautas Juozapaitis susidariusią situaciją apibūdino kaip „tragišką“. „Situacija yra jau net ne tragikomiška, o tragiška. Tai, kas įvyko, jau yra už kritikos ribų“, – kalbėjo V. Juozapaitis ir pridūrė, kad ministrė turėtų pagalvoti apie pasitraukimą.  Jis taip pat stebėjosi, kad tokia situacija susidarė tais metais, kai buvo paskelbta, kad mokytojo profesija turi tapti prestižine.

Susirinkime dalyvavęs Mykolas Majauskas išreiškė pritarimą mokytojams teigdamas, kad didžiausia problema – ne pinigai. „Suprantu, kad ne piniguose laimė, bet nelaimingu geriau būti su pinigais, o ne be jų“, – kalbėjo M. Majauskas ir paklausė, kokio atlyginimo tikisi mokytojai. A. Navickas pabrėžė, kad mokytojai nesiekia pernakt išaugančio atlyginimo, mokytojai reikalauja aiškumo.

Susirinkime dalyvausi Irena Degutienė iškėlė klausimą, ar iš tikrųjų reikėjo eiti etatinio apmokėjimo keliu ir kur buvo padarytos klaidos, jei dabar yra kilęs toks pasipiktinimas. Ji taip pat klausė, kodėl profesinė sąjungos nebandė susitarti ir ar tai nėra tiesiog politikavimas.

A. Navickas pabrėžė, kad bandė kalbėtis su kitomis profesinėmis sąjungomis, o sąjungos, kuri daugiausia priešinosi, nebėra.

G. Landsbergis teigė, kad reikia nebelaukti: „Kitas žingsnis – pradėti interpeliacijos procesą ministrei. Padėti jai pasitraukti. Tuščia kėdė rodo, kad žmogus nelabai nori dirbti“.