Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, reaguodami į pasaulines kovos su koronaviruso sukelta ekonomine krize tendencijas bei matydami, jog dabartinės pagalbos verslui priemonės yra pernelyg menkos, plačiai verslo bendruomenei neprieinamos ir pavėluotos, šiandien pristatė Lietuvos ekonomikos atkūrimo planą, kuriame numatė priemones šalies verslui trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, siekiant atgaivinti Lietuvos verslą ir ekonomiką apskritai.
Planas, kuris pristatytas verslo bendruomenei bei ekspertams, bus pildomas pagal jų pastabas. Vėliau ketinama organizuoti dar platesnį forumą siūlymams aptarti ir galutinei pozicijai pasitvirtinti.
„Artimiausiu metu mes siūlome suteikti reikšmingą pagalbos verslui paketą. Mūsų siūlomos priemonės apima apyvartinių lėšų atkūrimą, pastoviųjų sąnaudų kompensacijos mechanizmą, pagalbą didelėms įmonėms užtikrinant likvidumą bei paramą eksportuojančioms įmonėms, kuri turėtų siekti 300 mln. Eur. Supaprastintas likvidumo palaikymas, kaip numatyta plane, turėtų būti teikiamas įmonėms, kurios veikia ilgiau nei penkerius metus – šioje priemonėje įmonėms turėtų būti išdalinta apie 400 mln. Eur. Tuo tarpu paskolų išdavimas įmonėms ir valstybės garantija už šias paskolas turėtų būti teikiama visoms įmonėms. Be kita ko, plane raginame kurti supaprastintą įmonių tarpusavio skolų užskaitos procesą, vykdyti nuolatinį ekonominės padėties monitoringą, viename centre šalia Vyriausybės sutelkti analizę ir ekspertizę“, – pažymėjo TS-LKD pirmininko bei Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas D. Kreivys.
Konservatorių teigimu, siekiant išsaugoti žmonių darbo vietas, svarbiausias žingsnis – tai suteikti apčiuopiamą paramą verslui.
„Dėl vis dar neaiškios pandemijos ilgalaikės perspektyvos labai ribotai galime prognozuoti artimiausios ateities ekonomikos padėtį. Tačiau bent jau šiame etape yra aišku, kad siekiant išlaikyti ekonominį stabilumą, reikia gelbėti darbo vietas – verslui suteikti finansinį likvidumą. Verslas turi patikėti, kad šis ekonominis šokas yra laikinas, tad valstybės pagalba verslui, suteikiant finansinį likvidumą, kreditą, kompensacijas ir garantijas, yra esminė. Kuo greičiau turi būti įgyvendintos mūsų plane siūlomos priemonės: darbo užmokesčio kompensacija, kuriai valstybė turi skirti 1,5 mlrd. Eur, turi būti kuriamas rekapitalizavimo fondas, kurio pagrindu įmonėms būtų suteikiamas likvidumas bei skirta apie 750 mln. Eur“, – pažymėjo TS-LKD Strateginės grupės vadovė, Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertė Jurgita Šiugždinienė.
Šalia trumpalaikės finansinio likvidumo perspektyvos, TS-LKD kviečia mąstyti strategiškai apie vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemones, kurių gali prisireikti, jeigu pandemija užsitęs ir ekonominė krizė, vietoje „V“ raidės, įgys „U“ ar net „L“ raidės pavidalą. Tokiu atveju, anot politikų, iškiltų iššūkiai valstybės finansų tvarumui, todėl apie tai reikia galvoti ir tam ruoštis jau dabar.
„Trumpuoju laikotarpiu mūsų tikslas – kuo labiau sumažinti dėl karantino ir globalių padarinių tenkantį smūgį mūsų ekonomikai, išsaugoti darbo vietas, verslus, stabilizuoti Lietuvos ekonomiką. Ilguoju laikotarpiu – ne tik pasirūpinti galimos ilgalaikės ekonominės krizės prevencija, bet ir pasinaudoti iš šios krizės atsiveriančiomis galimybėmis, todėl turime projektuoti ir pradėti įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų paklausos didinimą, investicijų paketus ir šalies ūkio transformavimą į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką“, – pažymėjo D. Kreivys.
Išskirdami vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemones, TS-LKD siūlo galvoti apie potencialios ilgalaikės krizės pasekmių prevencijos priemones bei krizės išnaudojimą naujoms galimybėms – paklausos didinimui ir ekonomikos transformavimui. Šioje dalyje didžiausias dėmesys skiriamas investicijų bumo skatinimui, ypatingą dėmesį skiriant investicijoms gamybos sektoriuje, taip pat aukštųjų technologijų kūrimui ir sektoriaus plėtrai, nepamirštant smulkaus ir vidutinio verslo iniciatyvų skatinimo ir biurokratijos mažinimo.