Kandidatė į Prezidentus Ingrida Šimonytė, vakar dalyvaudama Lietuvos radijo ir televizijos debatuose užsienio politikos tema pažymėjo, jog turime ne tik siekti naudos iš tarptautinių partnerių, bet išmokti ir jiems padėti.

„Gana dažnai mes vis dėlto bandom oportunistiškai ieškoti kažkokios naudos, nelaikydami svarbiu faktu to, kad bendra nauda paprastai ateina per bendras vertybes. Ir kartais esame pernelyg kurti savo kažkokiems partnerių rūpesčiams – labai gerai mokame įgarsinti savuosius, bet nelabai norime girdėti, jog mūsų bendraminčiai, su kuriais esame Europos Sąjungoje (ES) ar NATO tų klausimų taip pat turi. Tai manau, kad mums reikia išmokti ne tik norėti gauti, bet taip pat išmokti ir duoti“, – teigė I. Šimonytė.  

Trumpai pristatydama savo užsienio politikos viziją I. Šimonytė pabrėžė saugaus pasaulio svarbą.

„Manau, kas pagrindinis tikslas turėtų išlikti saugi Lietuva ir saugus pasaulis aplink mus. Šio tikslo siekti turėtumėm tiek per vakarų taisyklėmis paremto pasaulio dominavimą, tiek per mūsų vertybines koalicijas – kur mes su savo partneriais siekiame tų pačių tikslų.  Ir akivaizdu, kad čia yra keletas dalykų, kuriuos galime atskirai paminėti: tiek ir aktyvesnio bendradarbiavimo paieška, tiek ir aktyvesnė ekonominė diplomatija, tiek ir platesnis klausimų spektras, kad nebūtume vieno ar kelių klausimų valstybė, bet būtume solidūs ir solidarūs savo partnerių bendražygiai“.

Atsakydama į klausimą apie galimus pokyčius santykiuose su Rusija, I. Šimonytė teigė nematanti priežasčių, kodėl mums reiktų keisti savo poziciją, jei Rusija vis dar nepakeitė savosios – nesilaiko tarptautinių susitarimų ir tęsia karinius veiksmus Ukrainoje.

„Nežinau, kodėl apskritai keliamas klausimas, ką reikia keisti santykiuose su Rusija?  Užduokim klausimą: ar reikia keisti? Todėl, kad tie klausimai, kurie šiandien sprendžiami techninių lygiu, specialistų lygiu, turbūt ir toliau gali tokiu lygiu būti sprendžiami, klausimas, ar turėtų santykiai keistis aukščiausiu lygiu? Juk niekas nepasikeitė – Krymas tebėra okupuotas, Rusija tebeneigia pažeidusi tarptautinius susitarimus ir tarptautinę teisę ir nepanašu, kad ketintų savo elgesį kažkaip keisti. Ir priešingai, niekas taip nekenkia Rusijos žmonėms, kaip pačios Rusijos vadovybės sprendimai įvesti įvairiausias sankcijas savo žmonėms ir savo žmones bausti už tai, kad šalies vadovybė nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų. Tai aš manau, kad kažkokie santykių pokyčiai čia reikštų tam tikrą sutartį su sąžine. Ir manau, ką reikia daryti – ruoštis kalbėtis su ateities Rusija“.

Tuo pačiu Seimo narė pažymėjo, jog turime išlaikyti ir savo aiškią advokato ir pagalbininko poziciją padedant Ukrainai tapti Europos Sąjungos nare.

„Šiandienos pagrindinė problema – susidaręs tam tikras uždaras ratas, kai iš Ukrainos pagrįstai reikalaujama daryti reformas, tačiau mainais nėra net blyškiausios perspektyvos, kad tos reformos bus tikrai apdovanotos tam tikru įvertinimu, ir čia aš kalbu apie vienokį ar kitokį ryšį su Europos Sąjunga. Ir turbūt reikėtų kalbėti apie narystę kažkada, neapsibrėžiant konkretaus termino, bet turint tai kaip perspektyvą, labai aiškiai priekyje. Ir tada mes, kaip Lietuva, suprantanti tą kaimynę, kaip (šalis) praėjusi tas transformacijas galėtume būti tikrai pakankamai rimtu advokatu  ES ir Ukrainos dialoge ir realiai prisidėti prie reformų bei kaitos. Esu tikra, jog mums reikia įvertinti tai kas vyksta gerai, padėti, kad kai kurie dalykai vyktų geriau, tačiau pagrindinis dalykas yra perspektyva ir čia mūsų užduotis – įkišti batą į tarpdurį, kad durys neužsidarytų“, – sakė kandidatė į Prezidentus.

Komentuodama viešojoje erdvėje dažnai nevienareikšmiai vertinamą Kinijos vaidmenį tiek geopolitikoje, tiek pasaulio ekonomikose, I. Šimonytė sakė, jog svarbiausia – ES ir Kinijos dialogas ir lygiateisiškumas.

„Santykiuose su Kinija, mažos valstybės kartais gali turėti derybininko iliuziją, bet greičiausiai, tokios patirtys nepasiteisina ar yra greičiau neigiamos – Europoje apie tai kalbėti pasidarė populiaru tik po pastarosios finansų krizės, tačiau Afrikoje ar kituose regionuose – neigiamų patirčių yra pakankamai. Todėl labai gerai, kad ES ėmėsi inciatyvos – rudenį Europos Parlamentas, prieš mėnesį – Europos vadovų taryba – svarstyti, ką gi mes ES mastu galime padaryti, kaip dvi lygios galybės, kad tie santykiai labiau būtų paremti paritetu, o ne atskirų valstybių oportunizmu, arba pačios Kinijos siekiu atsiriekti sau maksimalią naudą“, – sakė I. Šimonytė.