Seimo Antikorupcijos komisija trečiadienį aiškinosi, kaip vyksta prieš kelerius metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žadėta neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemos pertvarka.

Vasario 26 dieną komisijos narė Agnė Bilotaitė kreipėsi į komisijos narius dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Utenos teritorinio padalinio vedėjo Tado Mickevičiaus pateiktos informacijos apie NDNT vadovybės ir darbuotojų daromus sisteminius pažeidimus, galimą piktnaudžiavimą.

Atsižvelgdama į T. Mickevičiaus pateiktą informaciją, Generalinė prokuratūra šių metų vasario 18 d. jam suteikė pranešėjo statusą.

Pasak A. Bilotaitės, T. Mickevičiaus nurodyta informacija leidžia daryti prielaidą, kad neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistema, vis dar veikia nepakankamai skaidriai, vidaus tvarkos trūkumai sudaro sąlygas reikštis korupcijai, neteisėtiems susitarimams tarp procese dalyvaujančių medikų ir NDNT specialistų.

Išmokoms dėl neįgalumo kasmet Lietuvoje skiriama 385 mln. eurų.

Ne vienerius metus egzistuojančias problemas patvirtina ir visuomenės nuomonės tyrimai. Praėjusiais metais Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu buvo atliktas tyrimas ir sudarytas Lietuvos korupcijos žemėlapis. 32 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų ir 41 proc. valstybės tarnautojų pripažino, kad NDNT yra labiausiai korumpuota šalies institucija. STT pareigūnų teigimu, pagal šį vertinimą tarnyba atsilieka tik nuo gydymo įstaigų, kurios įvardijamos kaip dar labiau korumpuotos.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos teisininkė Evelina Kelmelienė teigė, jog pastaruosius dvejus metus stebi ypač prastą situaciją. Jos teigimu, žmonės net su itin rimtomis sveikatos problemomis negauna to, kas jiems priklauso, nes savo darbą esą netinkamai atlieka diagnozę nustatantys ir išvadas NDNT specialistams teikiantys medikai.

Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė taip pat pripažino, kad sistema veikia neskaidriai: „Pas mus norint gauti neįgalumą, reikia atsigulti į ligoninę, paskui pabūti tam tikrą laiką sanatorijoje, o tada jau tau priklauso neįgalumas“.

STT atstovai patvirtino, kad gyventojai neretai vis dar yra priversti mokėti kyšius net tais atvejais, kai neįgalumo išmokos jiems priklauso pagal įstatymą. Kyšių sumos svyruoja nuo 100 iki 1000 eurų. Laikotarpiu 2014- 2019 m. STT dėl korupcijos neįgalumo nustatymo srityje pradėjo 11  ikiteisminių tyrimų, nustatė 236 nusikalstamas veikas. Daugeliu atvejų, anot tarnybos atstovų, nusikalstamas veikas lemia žmogiškasis veiksnys.

„Norėtųsi, kad tie, kurie yra verčiami mokėti kyšius, apie tai praneštų atsakingoms institucijoms. Nuo praėjusių metų turime veikiantį Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris suteikia apsaugą ir teisines garantijas apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus pranešusiems asmenims. Kuo dažniau žmonės praneš apie kyšius šioje sistemoje, tuo greičiau ji valysis”, – teigia A. Bilotaitė.

Nuo 2011 metų savo rekomendacijas institucijoms, kaip tobulinti ir skaidrinti neįgalumo ir darbingumo nustatymo procesą, teikė ir STT, ir Valstybės kontrolė. Tačiau tiek Antikorupcijos komisijos nariai, tiek posėdyje dalyvavę neįgaliųjų teises ginančių organizacijų atstovai pripažino, kad pokyčiai vyksta lėtai ir jie kol kas nėra labai pastebimi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daiva Zabarauskienė informavo, kad šiuo metu svarstoma keisti klausimyną, kuriuo remiantis specialistai vertina žmogaus sveikatos būklę ir funkcinius sutrikimus. Anot jos, siekiama šį klausimyną pritaikyti prie Pasaulio sveikatos organizacijos klausimyno. Šiuo metu vyksta NDNT darbuotojų mokymai, kuriuos veda Pasaulio banko ekspertai. Vasarą ministerija planuoja įgyvendinti pilotinį projektą, kurio metu 2000 į NDNT tarnybą besikreipiančių asmenų bus vertinama remiantis PSO metodika. Tyrimo rezultatų laukiama metų pabaigoje.

Siekiant mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, siekiama sumažinti medikų tiesioginį dalyvavimą asmens neįgalumo nustatymo procese. Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė teigė, jog jau šiuo metu dalį duomenų NDNT specialistai gali gauti naudodamiesi e.sveikatos sistema. Tikimasi, kad iki kitų metų sausio į sistemą bus perkelti visų pacientų duomenys, nes NDNT direktorės Vytautės Polujanskienės teigimu, šiuo metu e. sveikatos sistemoje dar trūksta apie 70 proc. duomenų.

Balandžio 14 d. STT pradėjo neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemos korupcijos rizikos analizę. Išvadas ir pasiūlymus, kaip tobulinti sistemą, tarnyba žada pateikti rudenį. Gavusi STT išvadas Antikorupcijos komisija sugrįš prie šios srities klausimų svarstymo.