Sausio 13-osios byloje nūnai paviešinti seni K. Prunskienės ir R. Ozolo parodymai.

Apie juos praneša „Lietuvos rytas“ (2016-04-09), vėl pavarydamas drumzlių. Neva po Kovo 11-osios „Lietuvos politikai specialiai vilkino derybų su Maskva pradžią“, bet juk M. Gorbačiovas, kategoriškai atsisakęs derėtis su „savo valstybės dalimi“, nepriskirtinas prie Lietuvos politikų. Reikėjo jį įveikti nekapituliuojant. Tad Lietuva kaip tik dėjo daug pastangų, išleisdama pasauliui net dokumentų rinkinį „Kelias į derybas“. Taip komentuoju ką tik minėtą publikaciją.

Nepriklausomybę, beje, paskelbė ne V. Landsbergis (ačiū, žinoma), o Aukščiausioji Taryba pagal Lietuvos Sąjūdžio programą ir taktiką. R. Ozolas ir K. Prunskienė dalyvavo, balsavo. Sausio 7-ąją premjerei nebebuvo ko siūlytis su paaiškinimais į televiziją, nes Vyriausybės paaiškinimas dėl sausio 4-osios kainų nutarimo radijo bangomis buvo skelbtas jau sausio 5, pačios K. Prunskienės, ir 6-ąją, o sykiu pasirodė ir Nepriklausomybės partijos išsamus protestas. (Žr. kn. V. Landsbergis. Kaltė ir atpirkimas. V., 2012, p. 46-56).

Sausio 7-ąją žmonės parduotuvėse realiai pamatė tris-keturis kartus aukštesnes kainas. „Gyventojams tai buvo šiurpi naujiena“, po aštuonerių metų sąžiningai prisiminė A. M. Brazauskas. (Kn. Pirmoji Vyriausybė. V., 2000, p. 148-149). Tad buvusios premjerės senas liudijimas teismui, jog „kainų kėlimui priešinosi ne visuomenė, o ekstremistinės grupuotės“, – santūriai kalbant, nerimtas.

M. Laurinkus ir A. Rupšytė tą paskutinį sekmadienį prieš kainų bombai sprogstant dar tikėjosi, kad K. Prunskienė susitiks su V. Landsbergiu; bet ši buvo pavargus (pačios aiškinimu) ir neįvykdė pažado. Kainos, nors neparengtam ir AT draustam jų pakėlimui priešinosi pats finansų ministras R. Sikorskis, driokstelėjo. Kitą dieną, sausio 8-ąją – pirmasis AT šturmas, o nauji permesti sovietų desantininkai – jau Šiaurės miestelyje. Atsitiktinai.

K. Prunskienės įrašytu liudijimu – neva ji dar siūlėsi (?) kažką aiškinti per TV; bet aiškinti žmonėms reikėjo kur kas anksčiau.

Po penkių dienų ir daugelio įvykių pranešti AT deputatams, kur dabar dingo naujasis premjeras A. Šimėnas, neva turėjęs R. Ozolas. Jis paleido užuominų apie tai daug žinąs. Sausio 13-osios nakties posėdis ir stenografuotas, ir įrašinėtas (A.Ažubalio), bet R. Ozolo jame ilgai negirdėti. Tik iš ryto referuoja, kad jie, Vyriausybės nariai, nuo šeštos esą susirinkę. Iš Vyriausybės rūmų buvo atėję klausdami, kas vyksta, D. Kuolys ir A. Nasvytis.

Savo ruožtu R. Ozolas pasakodavo ką veikęs, ką organizavęs Vyriausybėje, net apie nepatvirtintą ketvirtosios valandos posėdį – tai neatitiktų K. Prunskienės liudijimo išvadai, kad „jie nieko nedarė“. Faktas, ko nedarė – neišsirinko (!) iš naujo buvusios premjerės, kaip ji siūlėsi atvykusi paryčiais iš Švenčionių. Galėjo dėl to likti nepasitenkinimo. Tiek žinių.