I. Šimonytė
2020.07.03

„Valdantieji kuria konfliktų politiką, kuris jiems patiems naudinga“

„Valdantieji kuria konfliktų politiką, kuris jiems patiems naudinga“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodama ką tik pasibaigusią paskutinę šio Seimo sesiją pažymėjo, jog pandemijos ir karantino metu Seimas vietoj reikalingų sprendimų ilgai delsė, o sesiją pabaigė svarbiems klausimas skirdamas vos kelias minutes.

„Negali sakyti, kad sprendimai, kurie buvo reikalingi palengvinti pandemijos, karantino ir kitų apribojimų pasekmes, buvo nesvarbūs – jie ir buvo svarbiausi tuo momentu. Gal didesnė bėda yra ta, kad sprendimus priėmęs Seimas, iš pradžių labai ilgai delsė – jūs prisimenat, kad Seimas vengė dirbti ir buvo tapęs tokiu Vyriausybės prielipu. Atrodė, kad Lietuva yra valdoma Vyriausybės nutarimais, kas yra klausimas, ar atitinka Konstituciją, ir tie klausimai tebėra atviri, nes Vyriausybė prisiėmė sau drąsą leisti 5 milijardus skolintų pinigų, iš esmės su Seimu apie tai nesikonsultuodami ir manipuliuodami, mano supratimu, biudžeto įstatymu. Seimas labai ilgą laiką, nežinau dėl kokių priežasčių, tiesiog vengė tame dalyvauti, labai patogiai kažkur apsikasė užsikarantinavęs ir tik po labai ilgo spaudimo visgi buvo pripažinta, kad parlamentinė kontrolė privalo vykti net ir pandemijos sąlygomis. Mes posėdžiavome retai, posėdžių buvo mažai, o dabar jau tuos paskutinius mėnesius Seimas dirbo taip, kaip visada – kūlė po 30 įstatymų per vieną dieną, jiems skirdami po vos kelias minutes– tuo požiūriu sesija buvo tokia pati, kaip visada. Tik buvo akivaizdu, jog valdantieji, matyt, stengsis visais būdais tą sesiją laiku pabaigti, todėl, kad klausimai kurie kyla ar dėl sveikatos sistemos būklės, ar dėl biudžeto pinigų, ar dėl valstybinių įmonių valdymo – jie yra gana nemalonūs, Seimas yra ta vieta, kur tie klausimai yra užduodami, tai valdantieji norėjo Seimą kuo greičiau uždaryti, kad patys galėtų išvažiuoti į rinkiminę kampaniją ir visiems pasakoti, kaip gražu yra dalinti pasiskolintus pinigus.“, – teigė I. Šimonytė.

TS-LKD frakcijos narė taip pat komentavo pastaruoju metu vieną labiausiai šalį supriešinusių temų – paplūdimį Lukiškių aikštėje ir valdančiųjų inicijuotą įstatymo projektą dėl aikštės.

„Svarstymo stadijoje aš taip pat dalyvavau, bet balsavau „prieš“, nes tikrai nemanau, kad įstatymu šitą klausimą reikia spręsti. Čia yra tipiškas atvejis, kai kuriama konflikto politika, nes visada politikoje yra konfliktas, bet yra skirtumas tarp konflikto politikoje ir konfliktų politikos. Tai čia yra konfliktas, kuris šiuo atveju yra naudingas dviems pusėms: ponui R. Karbauskiui ir ponui R. Šimašiui. Vienas nori sau prisiimti tokį vaidmenį istorinės atminties, laisvės kovų ir kitų mums, kaip tautai, brangių dalykų sergėtojo, nors tai skamba gana ironiškai, nes šiaip toje veikloje jis nėra aktyviai pastebėtas per visą kadenciją. Vilniaus meras bando sau prisiimti tokią laisvės monopoliją, kas irgi yra šiek tiek ironiška, nes laisvė nėra toks paprastas dalykas, kaip įkurti pliažą Lukiškių aikštėje. Bet kuriuo atveju, galiu suprasti dalį kolegų, kurie balsavo „už“, kadangi kažkada jie patys yra įregistravę įstatymo projektą, kuris buvo Seime įstrigęs bemaž dvejus metus, beje Kultūros komitete pas poną R. Karbauskį buvo nesvarstomas, ir staiga ponas R. Karbauskis atnešė savo projektą, kuris buvo priimtas per porą dienų ir kuriame nieko apie Vytį nebuvo – ten buvo bendrų nuostatų rinkinys. Tai man atrodo, kad čia buvo tiesiog parodomasis veiksmais, kai tu pasiūlai teisės aktą, kuris žinomai nesprendžia problemos, tai tiesiog tu sukuri platformą tolimesniam konfliktui ir tas konfliktas tiesiog rinkimų fone turėtų būti atitinkamai vertinamas“.

Kalbėdama apie kitą aktualiją – leidimą prekiauti alkoholiu pliažuose, I. Šimonytė pažymėjo, jog šis sprendimas gali šiek tiek palengvinti kavinių ir restoranų gyvenimą, kadangi karantino metu šiam sektoriui buvo uždėti bene rimčiausi draudimai.

„Įstatymas kalba ne tik apie pliažus, bet taip pat ir apie lauko kavines. Ir man atrodo, po to kai mes turėjome karantino laikotarpį, kada valdžios sprendimais kavinių, restoranų veiklai vieni iš sunkiausių apribojimų buvo uždėti, buvo labai geras ir validus klausimas dėl prekybos silpnu alkoholiu atnaujinimo, ypač jei jau paramos verslui nesugebame paskirstyti taip sparčiai, kaip buvo pažadėta. Tai jei jau ponas R. Karbauskis su savo frakcija leido šitą projektą pateikti ir svarstyti, tai matyt, turėjo prisiimti riziką, kad šitas projektas bus priimtas. Paprastai kalbant, jis pralaimėjo balsavimą ir yra pats kaltas, bet klausimas, o kas buvo laimėjęs iš tų apribojimų, kurie buvo nustatyti? Gal iš tų apribojimų laimėjo nelegalaus alkoholio prekybininkų būrys ir kokie nors prekybos tinklai? Manau čia yra tas atvejis, kai reikia garbingai pripažinti, kad ne visada Seimas šoka paskui tavo dūdelę“.

Interviu kalbėdama apie ekonomines prognozes, I. Šimonytė pažymėjo, kad šiuo metu matoma geresnė situacija nei prognozuota, bet išlieka gana didelė nežinomybė dėl ateities, kuria nulems galimai būsima antroji koronaviruso banga.

„Manau, kad viskas priklauso nuo prielaidų. O pagrindinė prielaida visose prognozėse yra panaši į tai, ką prognozuoja Lietuvos bankas, Europos Komisija ir kitos institucijos. Dabar matome,  jog buvusios blogesnės prognozės šiek tiek gerėja – mes turime vis dar ekonomikos nuosmukį, gamyba susitrauks, lyginant su praėjusiais metais, klausimas, kiek? Jei iš pradžių buvo kalbama apie 8-10 proc., tai dabar artėjama link 7 proc. ir galime matyti švelnėjimo ženklų, jei vertinsime kiek pajamų buvo nesurinkta birželį, tai tas atsilikimas yra gana ženkliai mažesnis nei buvo balandį ir gegužę, vadinasi, tarsi nėra tąsos tų pirmų kelių mėnesių ir galima galvoti, kad labai didelė dalis netekimų buvo susiję su apribojimais, karantinu – buvo apribotos veiklos, daug ko negalima daryti.  Bet yra vienas svarbus klausimas, kaip atrodys situacija rudenį? Nes to dabar niekas negali pasakyti. Ar mes turėsime antrą bangą, kokia bus antra banga, kokius sprendimus tada reikės priimti? Todėl bijau, kad šiuo atveju, mes jau tik į metų pabaigą galėsim daugiau ar mažiau tiksliai pasakyti, ar šitas scenarijus yra centrinis, ar rizika, kuri į blogesnę pusę, išsipildė“.

Galų gale kalbėdama apie valdančiųjų plačiai stumiamą valstybinio banko ir valstybinės vaistinės idėją, Seimo Audito komiteto pirmininkė pažymėjo, jog

„Jei kalbame apie valstybinį banką, tai galime labai ilgai ginčytis ko mums reikia: ar mums reikia investicinės institucijos, kuri investuotų į kažkokius didelius viešos infrastruktūros projektus ir panašius dalykus – tuo tikslu dar 2012 m., kadencijos pabaigoje, mes buvome įsteigę Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) su mintimi, kad VIPA galėtų tapti tokia institucija. Dabar valdžia tarsi sako, kad sujungsime 3 institucijas į vieną, ir galbūt gausim sinergiją, galbūt gausim geresnį rezultatą. Bet tuo pačiu kiti sako, kad reikia skyrių, reikia dirbančių ne didžiuosiuose mistuose, o miestuose, kur finansinio prieinamumo trūksta žmonėms – tada jau kalbame apie mažmeninę bankininkystę, apie indėlių priėmimą ir tada tai jau yra visai kitoks bankas, o tokių bankų esame turėję, tik gaila, kad mūsų patirtis buvo labai liūdna. Bet tai kas dabar vyksta – ne banko kūrimas, nes tuos klausimus galėjo Vyriausybė svarstyti, apsispręsti, priimti sprendimus ir padaryti. Dabar vyksta viešųjų ryšių judesiai, dūmu uždanga, kad Seimas priima nutarimą dėl banko steigimo. Tai nei Seimas steigia banką, nei jis įsteigs, nei nuo jo tai priklauso, tiesiog priėmė nutarimą, kur pasiūlė Vyriausybei, bet ji ir taip gali pradėti, jei labai nori. Tiesiog tai bandymas prieš rinkimus turėti „įrodymą“, kad tai kas pažadėta programoje yra daroma, nors turėti valstybinį banką  ar valstybinę vaistinę iki rinkimų nėra jokių galimybių. Ir žinoma, matant pastangas tuo pačiu metu politizuoti jau esančių valstybės kontroliuojančių įmonių valdymą.  Viskas komplekte, man atrodo, kaip labai didelė rizika mokesčių mokėtojams, kad jie tiesiog prisiims tokių verslų nuostolius, jei jie bus pradėti“, – teigė TS-LKD sąrašo lyderė I. Šimonytė.

 

Visą interviu su TS-LKD sąrašo lydere I. Šimonyte  galite peržiūrėti čia.

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų