2016.04.22

„Valstybė turi imtis aiškaus ir neatidėliotino lyderystės vaidmens“

Opozicijos lyderio A. Kubiliaus interviu „Žinių radijo“ laidai „Ką renkiesi?“

Opozicijos lyderio A. Kubiliaus interviu „Žinių radijo“ laidai „Ką renkiesi?“

R. Musnickas: Šiandien – Premjero ataskaita. Pone A. Kubiliau, kaip suprantu, Jums niekas nepatinka toje ataskaitoje.

A. Kubilius: (juokiasi) Na, tai yra ne Premjero ataskaita, o Vyriausybės veiklos, per 2015 metus. Tai žinote, kai veiklos nėra, tai ir ataskaita nelabai įdomi. Ir čia kalba sukasi ne apie patikimą ar nepatikimą, o apie tai, ar praeitais metais Vyriausybė yra ką nors tokio reikšmingo nuveikusi. Labai sunku prisiminti ir tai įrodo pati ataskaita – aprašyta daug smulkių darbelių, tuos darbelius surašė kiekvienas save gerbiantis biurokratas, bet pamatyti kokią nors bendrą strategiją, ko siekia Vyriausybė, kur bandė lyderiauti – to nėra.

R. Musnickas: Premjeras šiandien mūsų radijo laidoje sakė, kad svarbiausi du projektai buvo: euro įvedimas ir nepriklausomybė energetikoje.

A. Kubilius: Euro įvedimas, be abejo, yra svarbus darbas ir dėl to niekas nesiginčija, bet jis nebuvo 2015 m. darbas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. mes jau džiaugėmės įvestu euru. Tai jeigu kalbėtume apie 2014 m. – tada taip, tai tikrai svarbus darbas. Dabar dėl energetikos. Energetikoje praėjusiais metais įvyko tik tai, kad pagaliau, per 10 metų statant normaliu tempu, pastatytos elektros jungtys, kurios sujungia mus su Lenkija ir Švedija. Bet sakyti, kad praėjusiais metais šioje srityje buvo kažkas nuveikta ypatingo – abejotina. Vyriausybė priėmė sprendimus, dėl kurių užsidarė termofikacinės elektrinės Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje – tai padaryta per 2015 m. Man atrodo, kad tai labai prastas darbas ir apie tai per ataskaitos pristatymą kalbėsime. Bet jeigu kalbėti apie ataskaitą, labai trumpai, aš pasakyčiau, kad yra daug bandymų pasigirti smulkiais darbeliais, matosi, kad jokios lyderystės ši Vyriausybė nesugebėjo pademonstruoti ir todėl šalia šios ataskaitos labai gerai bus pasidėti Europos Komisijos ataskaitą apie Lietuvos ekonominius pasiekimus per praėjusius metus ir EBPO ataskaitą, ir pamatysime, kad tikrai yra daug problemų, kuriose reikia valdžios lyderystės, o iš pastarųjų ataskaitų – jos nematyti.

R. Musnickas: Koalicijos partneriai ir Darbo partija. Darbo partijos būvimas šioje Vyriausybėje, kaip Jums atrodo?

A. Kubilius: Bendrai visa koalicija man atrodo prastai. Dėl kokių dedamųjų, dar galima pasiginčyti. Didžiausią problemą aš matau – lyderystės stoką, o tai, kad esant tokiai stokai, Darbo partija sugebėjo primesti savo doktriną dėl minimalios algos didinimo, dėl kurio jau verkia ir Premjeras – galime laikyti, kaip pasiekimą. Bet ką mes ir iš karto sakėme, kad toks hipertrofuotas visos ekonomikos orientavimas tik į minimalios algos didinimą, galų gale atsiliepia prastėjančiais kitais rodikliais. Lietuva pradeda prarasti konkurencingumą, nes nesirūpinama produktyvumo augimu ir tai matosi, pavyzdžiui, eksporto stagnacijoje.

R. Musnickas: Vakar pristatėte naują ekonominį planą. Pakomentuokite plačiau. 

A. Kubilius: Mes siūlome, visų pirmą, ne gyvenimą kaip Airijoje, o darbą kaip Airijoje. Kai pradėsime dirbti kaip jie, tai ir pradėsim gyventi irgi kaip jie. Mes sakome, kad valstybė turi vaidinti svarbų lyderystės vaidmenį, turėti aiškią strategiją, ne pati kurti darbo vietas, o turėti aiškią strategiją, kaip padėti toms darbo vietoms kurtis, visų pirma didmiesčiuose, įnovatyvioje ekonomikoje, o regionuose pritraukiant investicijas į tuos pačius pramonės centrus. Tai, kad šiandien valstybė neturi jokios ekonomikos politikos, o tik minimalios algos auginimą, tai iš tikrųjų Airija mums toli šviečia. Mes sakome, kad tokias sąlygas mes galime sukurti Lietuvoje, bet tam reikia valstybės lyderystės. Tam turi valstybė turėti aiškų planą ir mes tą planą pateikiame. Ir jame ne aritmetika svarbiausia, o aiški koncepcija ką valstybė turi daryti, kad tokios vietos kurtusi ir Lietuvoje.

R. Musnickas: Paimkime kokį nors regioną. Sakykime Tauragę, kuri mažiau išsivysčiusi arba sakykime problemiška. Kaip Jūs įsivaizduojate ten reiktų sukurti bent 5 darbo vietas?

A. Kubilius: Tauragė yra labai geras pavyzdys, kadangi mes apie jį visur kalbame visoje Lietuvoje. Tauragė yra privatus industrinis parkas, kuriam vadovauja gerbiamas A. Stankus ir jis sugeba pritraukti skandinavų investicijas. Aš lankiausi ten prieš metus, tai buvo sukurta virš 800 naujų darbo vietų. Tai yra pavyzdys, kad tokiuose regionuose, buvusiuose tradiciniuose pramonės centruose, galima kurti naujas darbo vietas pritraukiant Skandinavijos investicijas. Mes nesakome, kad rytoj mes gyvensime, kaip Airijoje. Mes sakome: štai yra kelias, kuriuo reikia eiti. Ir būtent tokią programą įgyvendinant, mes galime prognozuoti, kad po 10-15 m. būsime ženkliai priartėję prie Airijos. Jeigu mes to nedarysime,  liksim Graikijos trajektorijoje – vidutinių pajamų spąstų trajektorijoje, kai darbo jėgos kaina auga sparčiau nei produktyvumas ir sustoja tada visos ekonomikos augimas, eksporto augimas ir šalis nebegali konkuruoti tarptautinėse rinkose.

R. Musnickas: Kaip turi atrodyti valstybės lyderystė? Kokia valstybės funkcija turi būti.? Ką valstybė turi padaryti?

A. Kubilius: Jau tą valstybės funkciją mes pradėjome įgyvendinti dar mūsų Vyriausybės laikotarpiu, gaila, kad dabartinė valdžia koncentravosi tik į minimalią algą. Mes, savo laiku, prie dabartinių pramonės centų sukūrėme Laisvąsias ekonomines zonas (LEZ). Tos zonos turi operatorius, galėtų suktis ir žymiai greičiau, bet tam reikia valstybės įsikišimo. Toliau, prie LEZ turi atsirasti nedideli „Investuok Lietuvoje“ padaliniai. Taip pat turi atsirasti „Investuok Lietuvoje“ žymiai stipresnis investavimas Skandinavijos valstybėse, nes mes matome galimybę iš ten mažas ir vidutines įmones, užsiimančias paprasta gamyba, persikelti į Lietuvą. Taip pat, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Tai kaip pagrindinę problemą, įvardija ir užsienio investuotojai. Tam reikia pertvarkyti profesinio ugdymo sistemą, kuri šiandien labai nutolusi nuo rinkos poreikių. Mes pateikiame labai aiškų paketą, ką reikia daryti, kad profesinio ugdymo sistema, darbo rinkos mokymo centrai, rengtų tokios kvalifikacijos žmones, kokių reikia. Trečia, mes siūlome iš ES lėšų sukurti didelės apimties finansinės inžinerijos principais paremtą investicinį fondą, kurio apimtis gali siekti iki 5-6 milijardų eurų. Tokiu būdų fondas galėtų prisidėti prie verslo kapitalo, infrastruktūros plėtros, ilgalaikis fondas –  stiprus instrumentas. Galų gale mes manome, kad reikia žymiai intensyviau ieškoti priemonių, kaip pritraukti specialistus į Lietuvą, emigravusius žmones. Šios priemonės yra būtent tai, ką padarė ir Airija. 

R. Musnickas: Darbo partija siūlys padidinti minimalią algą ir investicijas skatinti ne tik iš užsienio, bet ir šalies viduje esančių įmonių. Ką Jūs atsakysite?

A. Kubilius: Pirma, tai mes siūlome kompleksinį planą, kurio pasekmės yra augantys atlyginimai ir augantys tokiu tempu, kaip Airijoje per vadinamą „stebuklų dešimtmetį“. Tai reikia tiesiog atidžiau pastudijuoti, kaip jiems pavyko sukurti tokią strategiją ir pamatysime kas iš tiesų Lietuvai reikalinga. Pagrindinis dalykas, kuo skyrėsi Airių trajektorija nuo Graikijos trajektorijos – airiams pavyko pasiekti, kad stipriai augtų eksportas, kurį 90proc. generavo užsienio investicijomis sukurtas verslas. Man gaila, kad V. Gapšys nuvertina Barclays ar Western Union centrus, nes tai yra aukštos kokybės paslaugų centrai, garsėjantys ir visame pasaulyje. Ir atlyginimai šiose įmonėse dvigubai didesni, nei vidutinis Lietuvos įmonių mokamas. Ir aš nesakau, kad nereikia skatinti Lietuvos verslo. Laisvosiose ekonominėse zonose lygiai tokie patys paketai bus siūlomi visiems. Tačiau mes matome ir žinome, kad čia priviliotas tas pats skandinaviškas verslas mokės didesnius atlyginimus, nei dabar moka lietuviškas, ir tokia konkurencija skatins lietuvius ieškoti būdų, kaip gerinti technologinį pasirengimą.

 

Visą interviu galite peržiūrėti „Žinių radijo“ tinklalapyje: http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2016/04/21/ka-renkiesi/56954

Kitos aktualijos

2019.12.07

„Privalome grąžinti pasitikėjimą valstybe“

„Privalome grąžinti pasitikėjimą valstybe“
Skaityti daugiau
2019.12.07

TS-LKD Taryba ragina nepalaikyti 2020 m. biudžeto projekto

TS-LKD Taryba ragina nepalaikyti 2020 m. biudžeto projekto
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti