A. Strelčiūnas
2016.09.29

Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų pradžios „ceremonija“

Atliekų deginimo gamyklos projekto įgyvendinimas jau dabar nepateisina jam skirtos paramos, neatitinka Europos Komisijos paskelbtos Žiedinės ekonomikos koncepcijos ir jos gairių.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvaus Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų pradžios ceremonijoje (Jočionių g. 13, Vilnius). Šioje vietoje bus įkasta simbolinė kapsulė, žyminti būsimos išrūšiuotų ir perdirbimui netinkamų komunalinių atliekų deginimo ir biokuro deginimo gamyklos statybų pradžią.

Paprastai statybų pradžia nuteikia optimistiškai, tačiau šiuo atveju yra kitaip, nes nėra nei statybos leidimo, nei projekto, nei suderintas kaminų aukštis. Tad kokia pradžia čia švenčiama? Pagrįstai kyla klausimas, ar dirbtinai neskubinama įvykių eiga, deramai tam nepasiruošus? Panašu, kad norima startuoti iki spalio 9 d. prasidėsiančių Seimo rinkimų, tik ar to reikia žmonėms?

„Daug kartų esu kreipęsis į Ministrą Pirmininką, Aplinkos ministeriją, įvairias valstybės institucijas, Europos Komisiją dėl Lazdynų mikrorajono gyventojų neigiamos nuomonės dėl minimos kogeneracinės jėgainės vietos parinkimo. Nepritarimą statybai Jočionių g. 13 pareiškė ir savo parašu patvirtino daugiau kaip 12 000 Vilniaus gyventojų, tačiau į jų nuomonę atsižvelgta nebuvo. Praėjusiais metais tuo pačiu klausimu daugiau kaip 1 000 gyventojų pakartotinai kreipėsi į mūsų šalies Prezidentę, Ministrą Pirmininką, Vilniaus merą. Ir vėl be atgarsio. Taigi statybų pradžia jiems tikrai ne šventė, greičiau atvirkščiai. Vilniaus kogeneracinė jėgainė statoma tik 3 km atstumu nuo Lazdynų. Labai mažas atstumas nuo šio didelio oro taršos objekto bei vyraujantys vėjai gyvenamųjų namų link didina susirgimų riziką“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Algis Strelčiūnas.

Siekdamas apsaugoti gyventojų sveikatą ir gyvybę nuo žalingo pramonės įrenginių poveikio A. Strelčiūnas kartu su kitais Seimo nariais registravo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4758). Tai buvo būtina, nes šiuo metu po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas energetinę vertę turinčias komunalines atliekas deginančių įrenginių statybai įstatyme nenustatyti konkretūs aplinkosauginiai reikalavimai. Visus aplinkosauginius reikalavimus nurodyta nustatyti vykdomosios valdžios institucijoms, kurios, kaip rodo gyvenimas, dažnai savo funkcijas atlieka aplaidžiai. Įstatymo papildymas numato, kad komunalines atliekas deginantys objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.

„Tikiuosi, kad tokia nuostata leis pasiekti, kad minėti įrenginiai keltų kuo mažesnį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, – pažymi Seimo narys. – Apmaudu, kad planuojant statyti atliekų deginimo gamyklą ir atliekant poveikio aplinkai vertinimą (PAV) nebuvo atsižvelgta į gyventojų išsakytą nuomonę. Pristatant PAV dalyvavo vos keli vietos gyventojai ir tai buvo įteisinta, kaip visuomenės informavimas. Tokie veiksmai prasilenkia su tarptautine Orhuso konvencija, skelbiančia, kad visuomenė turi teisę ne tik gauti informaciją, bet ir dalyvauti su aplinka susijusių sprendimų priėmime. Tad gyventojų susirūpinimas ir protestai dėl naujos atliekų deginimo gamyklos Vilniuje statybos yra suprantami“.

Parlamentaras primena, kad Europos Sąjungos aplinkos politikos programoje 2014–2020 metams Europos Parlamentas nurodo, kad atliekų deginimas turėtų būti vienas iš rečiausiai naudojamų atliekų tvarkymo būdų. Prioritetas turėtų būti teikiamas atliekų susidarymo prevencijai, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui.

Bendros komunalinių atliekų tvarkymo strategijos nebuvimas sukuria krizes šioje srityje, pvz., Vilniaus nuotekų valykloje susikaupusių 3000 tonų dumblo granulių, Mechaninio biologinio valymo įrenginiuose – 15 000 tonų išrūšiuotų atliekų laikymo problemas. Kažin ar Vilniaus atliekų deginimo gamykla, prasilenkianti su atliekų tvarkymo strategijomis, šią situaciją pataisys. Ši gamykla neišspręs menko šalies gyventojų atliekų rūšiavimo, dėl kurio Lietuvai už įsipareigojimų šioje srityje nesilaikymą gresia Europos Sąjungos sankcijos. Pirmiausia turi būti skatinamas atliekų rūšiavimas kiekvieno gyventojo namuose, investuojama į šių įgūdžių ugdymą, miesto ir užmiesčio gyventojams sudaromos sąlygos atskirti biologiškai skaidžias atliekas nuo antriniam perdirbimui skirtų žaliavų.

Atliekų deginimo gamyklos projekto įgyvendinimas jau dabar nepateisina jam skirtos paramos, neatitinka Europos Komisijos paskelbtos Žiedinės ekonomikos koncepcijos ir jos gairių.

„Vis dėlto norisi tikėti, kad pradėjus tokias svarbias ir tiesiogiai visuomenės gyvenimui įtaką darančias statybas bus dar kartą išsamiai išanalizuota naudos ir rizikos santykis tam, kad didžiulės investicijos atsipirktų. Būtent dėl to tikslinga neskubėti ir palikti šį klausimą spręsti naujai Vyriausybei, kuri numatys atliekų tvarkymo strategiją, atitinkančią žiedinės ekonomikos nuostatas ir atsakys į esminį Vilniaus gyventojus jaudinantį klausimą – ar tikslinga turėti Lietuvoje tris kogeneracines jėgaines arti gyvenamųjų rajonų“, – pažymi A. Strelčiūnas.

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų