P. Saudargas
2016.04.28

Visuomenė turi subręsti, o mes – jai padėti

Šiukšlės ir šiukšlinimas vis dar yra mūsų valstybės bėda, ne tik teršianti tiesiogiai mūsų aplinką, bet ir valstybės įvaizdį. Kaip pakeisti visuomenės požiūrį, galbūt įpročius, ir priversti žmones nešiukšlinti, rūšiuoti atliekas bei priduoti jas į tam skirtas aikšteles, taromatus?

Naujienų portalas Alfa.lt klausia: „Ar pavyks laimėti kovą su šiukšlintojais?”

Šiukšlės ir šiukšlinimas vis dar yra mūsų valstybės bėda, ne tik teršianti tiesiogiai mūsų aplinką, bet ir valstybės įvaizdį. Kaip pakeisti visuomenės požiūrį, galbūt įpročius, ir priversti žmones nešiukšlinti, rūšiuoti atliekas bei priduoti jas į tam skirtas aikšteles, taromatus?

Kovojant su šia mūsų yda, matyčiau keletą galimų sprendimų. Pirma, visuomenės pilietiškumo didinimas. Tokios akcijos kaip „Darom“ yra puikus pavyzdys, nes iniciatyva kyla iš apačios ir plinta per bendruomenes. Atkreipiamas žmonių dėmesys į problemą, sutelkiami visi bendram smagiam darbui. Tokių akcijų galėtų būti ir daugiau, jas galėtų inicijuoti vietos valdžios institucijos: tiek nacionalinės, tiek ir vietinės.

Tačiau drįsčiau pastebėti ir šių metų „Darom“ organizatorių klaidas – kai kur surinkti šiukšlių maišų kalnai stovi iki dabar… Niekas neužtikrino šiukšlių surinkimo iš visų vietų, kur žmonės patys tvarkėsi. Čia, žinoma, reikėtų ir vietos savivaldybių atidesnio ir geranoriškesnio požiūrio, juk žmonės patys rinko šiukšles iš miškų, gatvių ir pakampių bei sunešė šiukšles, pritardami akcijos iniciatyvai. Ir tai smagu, kad žmonės jaučia bendrystę švarinti mus visus supančią aplinką. Tačiau ši bėda kartojasi kasmet ir niekaip nėra sprendžiama. Taigi norėčiau, kad vietos valdžios atstovai geranoriškai imtųsi spręsti šią bėdą ir parodytų deramą iniciatyvą.

Kitas veiksmas, kovojant su šiukšlinimu, yra visuomenės informavimas. Dažnai sulaukiu gyventojų skundų, kad jie norėtų patys legaliu būdu atsikratyti specialių atliekų (stambiagabaričių, statybinių, padangų ir kt.), tačiau nežino KUR jas priima, arba oficialios priėmimo aikštelės vienaip ar kitaip riboja jų priėmimą. Geranoriškai nusiteikę pilietiški žmonės susiduria su problema – nėra kur dėti atliekų. Valdžios institucijos turėtų aktyviau ir gyventojams priimtinu būdu informuoti apie specialių atliekų surinkimo aikšteles. Pavyzdžiui – kaime gyvenančiai močiutei tikrai neužteks „visiems prieinamos“ informacijos internete.

Ir trečias būdas kovoti su šiukšlintojais: griežtesnė atsakomybė. Akivaizdus piktybinis šiukšlinimas, kai atliekos yra atvežamos specialiai ir paliekamos svetimoje ar valstybinėje žemėje, turi būti baudžiamas griežčiau, baudos turi būti tokio dydžio, kad atgrasytų nuo tokio veiksmo. Kita vertus, žemės savininkai ar valstybinės žemės naudotojai turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už nelegaliai paliktų atliekų sutvarkymą toje žemėje, nes yra patarlė: „šiukšlė šiukšlę traukia“. Vieną kartą sutvarkius nelegalų sąvartyną atokioj pakelėj ir prikalus lentelę „šiukšles pilti griežtai draudžiama“, didelė tikimybė, kad įpratę atliekas versti toje vietoje gyventojai susipras ir „sąvartynas“ neatsinaujins.

Kitos aktualijos

I. Šimonytė
2024.04.23

I.Šimonytė: Panevėžys gali tapti kūrybinių industrijų sostine

I.Šimonytė: Panevėžys gali tapti kūrybinių industrijų sostine
Skaityti daugiau
I. Šimonytė
2024.04.17

Ingridos Šimonytės Prezidento rinkimų programa

Ingridos Šimonytės Prezidento rinkimų programa
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų