2020.01.15

Vyriausybė raginama imtis veiksmų dėl ekologinės nelaimės Kuršių mariose sprendimo

Vyriausybė raginama imtis veiksmų dėl ekologinės nelaimės Kuršių mariose sprendimo

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Aistė Gedvilienė kreipėsi į Vyriausybę dėl Lietuvos gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo.

Po šalį praėjusią savaitę sudrebinusio „Grigeo Klaipėda“ nevalytų nuotekų išleidimo į Kuršių marias skandalo, anot Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės A. Gedvilienės, liko dar labai daug neatsakytų klausimų ir neaiškumo. Todėl A. Gedvilienė kreipėsi į Vyriausybę ragindama imtis veiksmų ir siūlo keletą sprendimo būdų: siekiant gerinti Kuršių marių vandens kokybę – atkurti jų ekosistemą – pagausinti žuvų išteklius Kuršių mariose ir kituose Lietuvos vidaus vandenyse, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose bei atitvenkti Vokės upę, taip atkuriant natūralų žuvų migracijos kelią.

„Šiuo metu didelio visuomenės dėmesio ir susirūpinimo sulaukia ekologinė Kuršių marių padėtis. Atskleista informacija apie daugiau nei dešimtmetį į Kuršių marias leistas nevalytas nuotekas, kurios kiekvieną dieną teršė šio telkinio vandenį, naikino jo ekosistemą, darė žalą visai gyvybei, kuri jame gyvena, neaplenkiant ir žmonių, kurių namai šalia, kurie atvažiuoja poilsiauti, žvejoti, sportuoti ir pramogauti. Šį nusikaltimą galimai darė Lietuvoje veikianti įmonė, jo ilgus metus nefiksavo aplinkosauginės institucijos ir pareigūnai. Šiandien dar yra daug neatsakytų klausimų, dar neaišku kokio masto žala padaryta ir kokios bus galutinės išvados, bet jau dabar yra aišku, kad mes visi privalome dėti pastangas ir siekti, kad situacija kuo greičiau pradėtų keistis ir žala būtų mažinama“, – pažymėjo A. Gedvilienė.

Viešai prieinami duomenys rodo, kad 2018 m. Kuršių mariose verslinę žvejybą vykdė 47 įmonės ir tik viena iš įmonių deklaravo pagaunanti lašišų. Tokia situacija, kad lašišos patenka tik į vienai įmonei priklausančius tinklus, kelia abejones net ir aplinkosaugos darbuotojams, kurie viešai komentuoja situaciją. Kartu, anot Aplinkos apsaugos komiteto narės A. Gedvilienės, tai parodo, kad verslinės žvejybos Kuršių mariose kontrolė gali būti nepakankama ar net neskaidri bei, kad žuvų ištekliai nėra pakankamai apsaugoti. Negana to, klausimų kelia ir valstybei sumokami mokesčiai iš verslinės žvejybos gautų pajamų.

„Remiantis 2018 m. duomenimis, dauguma versline žvejyba užsiimančių įmonių deklaruoja, kad turi po vos kelis darbuotojus, jų algos nesiekia 300 Eur, o metinė visų Kuršių mariose žvejojančių įmonių apyvarta yra apie 870 000 Eur, kai valstybei sumokami mokesčiai siekia 173 000 Eur. Tuo tarpu valstybės pajamos už žvejų mėgėjų perkamus žvejo bilietus ir kitus leidimus žvejoti rodo, kad žvejų mėgėjų sumokami mokesčiai valstybei apytiksliai dešimt kartų viršija mokesčius, gaunamus iš verslinės žvejybos. Aiškiai matome, jog sektorius neveikia skaidriai ir efektyviai, be to, tokios ekologinės nelaimės akivaizdoje turime atsigręžti į gamtos resursų stiprinimą – atkurti šio vandens telkinio ekosistemas ir bioįvairovę, padidinti šalies žuvų išteklius vidaus vandenyse, todėl teikiu siūlymą drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose bent penkeriems metams“, – pasiūlymo motyvus aiškino A. Gedvilienė. Politikė pridūrė, kad nuo 2015 m. jau yra įsigalioję draudimai verslinei žvejybai kituose šalies vidaus vandenyse.

Kartu parlamentarė siūlo atkurti lašišinių žuvų migracijos kelius ir atitvenkti Vokės upę – tai įgyvendinus nebūtų trukdoma lašišinių žuvų migracijai, tikėtina, kad jos pasiektų net Merkį, Vokės upėje būtų galima vykdyti turizmo ir rekreacinę veiklą, būtų stabdomas šiuo metu stebimas upės pelkėjimas. Anot Seimo narės, Vokės upė yra ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertinga upė, patenkanti į Neries regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą ir priskirta potencialiems lašišiniams vandens telkiniams, į ją įleista nemažai lašišų ir šlakių jauniklių, už kurių veisimą, auginimą ir perkėlimą į upę sumokėta valstybės lėšomis, tačiau ją tvenkiančios užtvankos keičia ekosistemą, ją sekina, todėl būtina apsvarstyti galimybę atsisakyti šių užtvankų Vokės upėje.

„Dalis užtvankų, tiek Vokėje, tiek kitose šalies upėse, priklauso mažoms hidroelektrinėms, kurios gamina elektros energiją. Tačiau vertinant daugumos jų efektyvumą, pagaminamos energijos kiekius ir poveikį aplinkai, sunku šią energiją vadinti „žaliąja“. Dalis hidroelektrinių nesilaiko aplinkosauginių reikalavimų: neįrengiami žuvitakiai, nors yra skiriama ES parama šiai priemonei, nesirūpinama žuvų apsauga, nevalomi tvenkiniai, įrengiamos per galingos turbinos, todėl sukeliami upės vandens lygio svyravimai, neigiamai veikiantys vandens telkinio ekosistemą. Taip pat dabartinis valstybės skatinimo tarifas mažosioms hidroelektrinėms negali būti pratęstas ir baigia galioti gruodžio 31d., todėl numanoma, kad dauguma mažųjų hirdoelektrinių nebeišgalės tęsti veiklą, kai nustos galioti valstybės parama“, – teigė A. Gedvilienė.

Negana to, anot Seimo narės, trečdalis šalies užtvankų yra avarinės būklės, o Lietuva yra priėmusi Europos Sąjungos įsipareigojimus, kurie įpareigoja Bendrijos nares imtis būtinų priemonių gerai vandens telkinių būklei pasiekti, taigi, „pradedant nuo Vokės upėje esančių užtvankų, kurios šiuo metu priklauso mažosioms hidroelektrinėms išmontavimo, būtų skatinamas Lietuvos upių atkūrimas, jų vandens būklės gerinimas ir žuvų migracijos kelių atvėrimas, taip būtų prisidedama ir prie jau pasaulyje vykstančių analogiškų procesų“, – pažymėjo A. Gedvilienė.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė teigė tikinti, kad kiekvienas žingsnis, kuris bus padaromas vardan to, kad šalyje būtų atkuriami gamtos ištekliai, kad jie būtų išsaugomi yra svarbus.

„Reikalinga į aplinkos apsaugos sistemą žiūrėti plačiau ir turint aiškią kryptį – gamtos ištekliai turi būti saugomi ir naudojami efektyviai, čia privalomas skaidrumas ir aiški atsakomybė. Ypač šiandien to reikia, kada stebime aplinkosaugos srities dideles sistemines problemas ir visuomenės nusivylimą“.

Kitos aktualijos

2020.08.10

Parlamentarai P. Saudargas, A. Bilotaitė ir R. Petrauskienė prašo išsiaiškinti dėl Klaipėdos uoste įrengtų „Klasco“ sandėlių galimo potencialaus pavojaus

Parlamentarai P. Saudargas, A. Bilotaitė ir R. Petrauskienė prašo išsiaiškinti dėl Klaipėdos uoste įrengtų „Klasco“ sandėlių galimo potencialaus pavojaus
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti