Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipėsi į Valstybės kontrolę, prašydami įvertinti Vyriausybės rengiant 2018 metų biudžetų projektus taikytų principų atitikimą fiskalinės drausmės reikalavimus nustatantiems teisės aktams, pirmiausia Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui.

M. Majauskas pažymėjo: „Arba įstatymų laikosi kiekvienas finansų ministras, arba reikia keisti įstatymus ir siūlyti tokias fiskalinės drausmės taisykles, kurių laikysis kiekviena politinė valdžia, ir svarbiausia, kurių laikymamsis neleis „užkaisti“ ūkiui“.

Išlaidų augimą ribojanti taisyklė pateiktame biudžete ignoruojama, nes Vyriausybė teigia matanti pagrindą pasinaudoti 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta išimtimi („numatomas valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis yra teigiamas ir sudaro bent 1,0 procentinį punktą BVP“).

Aiškinamajame rašte pažymima, jog teigiamas postūmis apskaičiuotas nuo 2017 m. Stabilumo programoje pateikto numatomo šių metų rezultato (-0,4 proc. BVP). Tačiau Vyriausybė biudžeto pristatyme taip pat teigiama, kad numatomas šių metų rezultatas bus artimas 0-0,1 proc. BVP, t.y. apie 0,5 proc. punkto BVP geresnis, nei prognozuota Stabilumo programoje.

​„Nors Konstitucinis įstatymas tiksliai nepasako, nuo ko skaičiuojamas minimas 1 proc. punkto BVP pagerėjimas, mūsų nuomone, Vyriausybės pasirinkimas skaičiuoti jį nuo Stabilumo programoje paskelbto skaičiaus, ypač biudžeto teikimo metu tikintis iš esmės kitokio rezultato, yra bandymas manipuliuoti Konstitucinio įstatymo nuostatomis ir neatitinka jo nustatytų apribojimų esmės“, – pažymi kreipimosi autoriai.

Stabilumo programa yra Vyriausybės dokumentas, rengiamas pavasarį ir nors pristatomas Seimo komitetams, neturi tokios teisinės galios, kad būtų laikytina tinkamu atskaitos tašku. Kaip rodo ilgametis stebėjimas, faktiniai konkrečių metų deficito rodikliai nuo atitinkamų Stabilumo programose deklaruotų numatomų duomenų skiriasi neretai ir gana reikšmingai.

​Pasak kreipimosi autorių, biudžeto projekto parengimo metu finansų ministras komentavo, kad toks skaičiavimas neva yra suderintas su Europos Komisija. Tačiau už nacionalinių teisės aktų taikymą yra atsakingos nacionalinės institucijos, o Konstitucinis įstatymas tokio skaičiavimo nenumato ir nesuteikia finansų ministrui teisės tai nusimatyti žemesnio lygio teisės aktų viršenybės požiūriu teisės akte.

„Kainų pasiutpolkė yra vienas iš didžiausių šiandienos žmonių rūpesčių, o Euro zonos sąlygomis Lietuvos vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti kainų stabilumą yra biudžeto politika. Todėl mus neramina Vyriausybės ir jos finansų ministro atsainus požiūrius į biudžeto formavimą ir dėl to atsirandantį nevaldomą kainų augimą“, –  apibendrino Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. Majauskas.