Elektronikos amžius. Į visokias informacines technologijas investuota tiek, kad mūsų mažytėje šalyje visi jau turėtume būti bemaž kiborgais. Čia ateina elektrikų (t. y. Energetikos) ministerija ir jai jos reguliavimo sferoje veikiantys subjektai bei prašo iš ūkininko popieriaus. Nejau jį valgo ir negi miško nėra gaila? Nelabai gaila ir žemės ūkio ministerijai – rašinėjasi laiškais.
Skaitau susirašinėjimą tarp Energetikos ir Žemės ūkio ministerijos ir stebiuosi, kad išvis tai įmanoma. Istorija juokingai graudi. Buvo tokia bendrovė LESTO. Buvo ir tebėra Valstybės įmonė „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ (ŽŪIKVC ). Iki 2016 metų sausio 1 dienos tarp jų galiojo sutartis, pagal kurią elektros energijos tiekėjas gaudavo informaciją iš ŽŪIKVC apie tai, kiek ir kuriems ūkiams ir kitiems kaimo veiklos subjektams priklauso elektros energijos tarifų ir galios dedamosios mokesčių lengvatų.
Nuo 2016 metų sausio 1 dienos įvykdyta gal kažkam ir reikalinga reforma – LESTO įsipareigojimus perėmė AB „Energetikos skirstymo operatorius“. Įsikūręs ten pat, šeimininkas tas pats (valstybė), bet iškaba jau kita. Tada jis nutraukė sutartį su ŽŪIKVC ir dabar reikalauja, kad ūkininkai atvažiuotų, nusilenktų ir iš naujo sudarinėtų sutartis. Pasirašytų. Kitaip lengvatų nebus.
Nežinau kaip kam, bet man logika byloja, kad pakanka automatiškai atnaujinti sutartį su Centru ir nesant naujų duomenų apie situacijos pasikeitimą ( ŽŪIKVC visus duomenis turi), laikyti sutartis automatiškai pratęstomis, o lengvatas – galiojančiomis. Juk visur skalambijama apie tai, kad internetas Lietuvoje tobulas (tikrai geras, beje) ir duomenys ŽŪIKVC tikrai niekur nedingsta.
Įdomu tai, kad Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas dėl tokio reikalo rašo laiškus į Energetikos ministeriją ir laukia atsakymo. Tarsi negalima to išspręsti vienu vieninteliu pokalbiu kokiame nors vyriausybės pasitarime arba pasikalbėjus telefonu. Netgi trumposiomis žinutėmis tai galima sutvarkyti per kelias minutes.
Kiek ūkininkų palietė šios kvailokos permainos – tiksliai neaišku. Kadangi asmenys, kurie kreipiasi į ŽŪIKVC dėl juridinę galią turinčių pažymų iš Žemės ūkio ir kaimo verslo registro gavimo, prašyme nenurodo, kokiai institucijai ir dėl kokios priežasties jiems ta pažyma reikalinga, žinomas tik bendras išduotų pažymų kiekis. 2016 m. pažymos teiktos 128, 2017 m. – 238, 2018 m. – 278, o 2019 m. – 223 kartus.
Iki 2017 m. gegužės duomenis apie asmenų EDV Lesto (ESO) gaudavo pagal sutartinius įsipareigojimus – sutartis tarp Lesto ir ŽŪIKVC buvo pasirašyta 2011-04-04, nutraukta jų prašymu 2017-05-01. Mokėdavo už registro objekto duomenų peržiūrą (už duomenų vienetą) 0,87 cnt (3 Litai). Netokios jau ir baisios susidarydavo sumos. Štai peržiūrų statistika
Peržiūrų kiekis: 2011 m. – 400; 2012 m. – 332; 2013 m. – 148; 2014 m. – 89; 2015 m. – 43;
2016 m. ir 2017 m. peržiūrų nebuvo. Taigi, padauginus kiekvieną skaičių 0,87 euro centų gauname sumą, kurios net kišenpinigiais, skaičiuojant valstybės mastais, nepavadinsi. Tik ūkininkams nereikėjo blaškytis tarp institucijų ir nešioti niekam nereikalingų popierių.
Apeliuoju į Premjerą Saulių Skvernelį. Jei jau atlyžo kartėlis dėl Prezidento rinkimų – padėkite savo vaikučiams pabiručiams susitarti smėlio dėžėje, kad nesiuntinėtų laiškų vienas kitam ir nekankintų nei laiškanešių, nei ūkininkų. Nes kam tuomet girtis sparčiausiu pasaulyje internetu, investuoti milijonus į IT, jei be popierėlio ir žmonių vaikymo vis vien nė krust? Tas pats, lyg nusipirkęs naują limuziną, važinėtumei su juo apsiavęs purvinomis vyžomis, o taupydamas kurą pasikinkytumei į jį asiliuką.