2020.01.30

Žemės ūkio ministerija ir vėl nepadarė namų darbų

Žemės ūkio ministerija ir vėl nepadarė namų darbų

Praėjusių metų gruodžio 30 d. Vyriausybė pritarė atnaujintam nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui 2021–2030 m. Jame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Šis planas buvo pateiktas Europos Komisijai (EK), kuri iki 2020 m. birželio turėtų pateikti nacionalinių planų vertinimą. Deja, atrodo, kad ši kova vyks žemdirbių sąskaita.

Nacionaliniame plane numatyta, kad įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc..

ŠESD emisijos didėjimas pasaulyje kelia vis didesnį susirūpinimą, todėl Europos komisijos daromi veiksmai, siekiant sumažini ŠESD išmetimus yra savalaikiai ir būtini, tačiau ar Lietuvos pateiktas Nacionalinis planas yra pamatuotas mūsų šalies žemės ūkiui? Ar jį įgyvendinus visiškai nesužlugdysime mūsų kaimo, ar neteks drastiškai mažinti žemės ūkio produkcijos gamybą, ypač gyvulininkystės srities?

Nacionaliniame plane numatytos penkios svarbiausios kryptys, kuriomis siekiama mažinti poveikį klimatui: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.

Įsigilinus į Vyriausybės patvirtintą Nacionalinį planą ir jame įrašytus skaičius, kuriuos Lietuva turės pasiekti 2030 ir 2050 metais, darosi aišku, kad tai įvyks ir teks ženkliai mažinti žemės ūkio gamybą, mažinti gyvulių, o ypač karvių skaičių, kuris šiuo metu yra mažiausias per visą laiką nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo, o nuo 2005 iki 2019 metų karvių skaičius sumažėjo dvigubai – 2005 metais Lietuvoje karvių buvo beveik  500 tūkst., o 2019 m. liko tik 256 tūkst., tai reiškia, kad ir ŠESD išmetimai per tą patį laikotarpį sumažėjo 50 procentų, kiek dar galime šiuos išmetimus mažinti?

Kodėl taip atsitiko? Akivaizdu, kad taip įvyko dėl Žemės ūkio ministerijos aplaidumo, kuri nesugebėjo darbo grupėje, rengiančioje Nacionalinio plano projektą, įrodyti, kad žemės ūkis ir taip yra nustekentas ir toliau įgyvendinus Nacionaliniame plane nurodytus rodiklius teks dar labiau mažinti žemės ūkio gamybą. Jeigu 1990 metais Lietuvoje buvo apie 4 mln. sutartinių gyvulių ( SG), tai dabar turime tik 1,5 mln. SG, bendras vidutinis produktas (BVP) siekia tik 761 Eur/ha ir yra vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje. Šie skaičiai rodo, kad nuo 1990 metų žemės ūkyje ŠESD emisiją sumažinome 2,6 karto ir mums nebėra jokios galimybės šį rodiklį didinti, jeigu norime plėsti žemės ūkio, ypač gyvulininkystės produktų gamybą, kas yra numatyta dabartinės vyriausybės programoje. Viena iš esminių nepavykusių derybų priežastimi yra tai, kad žemės ūkio ministerija nepakvietė socialinių partnerių dalyvauti derybose su Energetikos ministerija, neatsižvelgė į jų pastabas ir patarimus, ignoravo jų pasiūlymus. Galutinio Nacionalinio plano projekto prieš tvirtinant Vyriausybėje Žemės ūkio ministerija nepateikė Seimo Kaimo reikalų komitetui.

Įgyvendinus Lietuvos pateiktą Nacionalinį planą, Lietuvos žemės ūkis neteks beveik visų jam teikiamų prioritetų, kurie palaiko žemės ūkio subjektus, ypač smulkiuosius ir vidutinius ūkius. Netekus šių prioritetų, didelė dalis smulkiųjų ir vidutinių ūkių neišvengiamai bankrutuotų. Šiame plane numatoma, kad toks taršos mokesčio reglamentavimas žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams galios tik iki 2024 metų, o mažesnis akcizų tarifas žemės ūkio veikloje naudojamam žymėtajam dyzelinui bus tik iki 2025-ųjų. Šildymui skirto gazolio visas akcizo mokestis jau bus taikomas nuo 2022 metų. Plane numatoma didinti oro taršos mokestį iš stacionarių šaltinių įmonėms, užsiimančioms gyvulininkystės ir paukštininkystės veikla, numatoma peržiūrėti ir iki 20 proc. sumažinti beakcizinio kuro normas, taip pat numatoma įvesti tiesioginius mokesčius gyvulininkyste užsiimantiems ūkiams.

Pasižvalgius po kaimynines valstybes tokių apynasrių žemdirbiams neplanuojama. Pvz. Estija ŠESD emisiją, lyginant su 2014 m. planuoja padidinti 25 proc., o  ŠESD  išmetimus iki 2030 m. planuoja mažinti tik 1 proc., iki 2050 m. – taip pat 1 proc., o Lietuva – atvirkščiai, įsipareigoja 10 proc. ŠESD išmetimus mažinti iki 2030 m. ir dar tiek pat iki 2050 m., tai reiškia – iš viso 20 proc. sumažinti ŠESD išmetimus, o tai tolygu žemės ūkio žlugdymui Lietuvoje.

Kodėl taip atsitiko? Estijoje žemės ūkio ministerija kovoja už žemės ūkį ir sugebėjo savo Vyriausybę įtikinti, kad liūto dalis ŠESD emisijos mažinimui tektų ne žemės ūkiui, o energetikos sektoriui, o Lietuvoje atvirkščiai, mūsų šalies žemės ūkio ministerijos vadovai nesugebėjo atsispirti Energetikos ministerijos diktatui ir priėmė tai ką ši pasiūlė, nesugebėjo įtikinti Vyriausybės, kad šis Nacionalinis planas – galutinis žemės ūkio sužlugdymas.

Prioritetinis kaimo finansavimas sudarytų galimybę ūkininkams, nemažinant gyvulių skaičiaus ŠESD emisiją mažinti diegiant inovatyvias technologijas, plėtojant tvarų ūkininkavimą, įsirengiant biodujų generatorius, tai leistų gaminti elektrą ne tik savo ūkio reikmėms, savo gamybos biodujomis galėtų džiovinti grūdus, apšildyti šiltnamius, fermas.

Nors ir apmaudu, kad dėl Žemės ūkio ministerijos negebėjimo derėtis, toks Nacionalinis planas, labai nepalankus žemės ūkiui, visam Lietuvos kaimui, buvo Vyriausybės patvirtintas ir nukeliavo į Briuselį, tačiau dar ne viskas prarasta. Šiais metais bus rengiamas Lietuvos žemės ūkio strateginis planas, todėl jį rengiant nei žemės ūkio ministerija nei Seimas neturi pražiopsoti galimybės pataisyti situaciją žemės ūkio atžvilgiu, nepaisant jau pateikto Nacionalinio plano.

Mano manymu Seimo Kaimo reikalų komitetas jau dabar turi inicijuoti veiksmingos tarpinstitucinės darbo grupės sukūrimą Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos žemės ūkio dalies plano parengimui, į darbo grupę turėtų  būti pakviesti socialiniai partneriai, žemės ūkio srities mokslininkai, ekonomistai, pažangūs žemdirbiai praktikai, kurie iš tiesų pažįsta žemės ūkį, supranta ką reiškia priverstinis tokio masto ŠESD emisijos sumažinimas. Tokio Nacionalinio plano įgyvendinimas neišvengiamai lemtų tolesnį mūsų šalies žemės ūkio gamybos smukimą. Negalime pasiduoti energetikų spaudimui, turime priimti adekvačius ŠESD emisijų mažinimo planus, kurie nediskriminuotų silpniausios ūkio šakos šalyje – žemės ūkio.

Kitos aktualijos

2020.07.03

„Valdantieji kuria konfliktų politiką, kuris jiems patiems naudinga“

„Valdantieji kuria konfliktų politiką, kuris jiems patiems naudinga“
Skaityti daugiau
2020.07.03

„Atsirado istorinė galimybė turėti ekonomikos proveržį, bet jei elgsimės kaip visada, tai ir rezultatą gausim kaip visada“

„Atsirado istorinė galimybė turėti ekonomikos proveržį, bet jei elgsimės kaip visada, tai ir rezultatą gausim kaip visada“
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti