Šiandien spaudos konferencijoje apie galimybę politinėms partijoms susitarti dėl tvaraus švietimo sistemos kūrimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir švietimo bendruomenes vienijančių organizacijų atstovai pristatė rezoliuciją „Dėl tvarios švietimo sistemos“.

TS-LKD partijos pirmininkas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis padėkojo, kad švietimo bendruomenė pagaliau parodė iniciatyvą ir kreipėsi į partijas su pasiūlymais, kaip mūsų švietimo sistema turi atrodyti ateityje.

„Nors Seimo valdančiosios daugumos lyderis Ramūnas Karbauskis pažadėjo valdžią atiduoti mums pirmadienį, turiu jus nuvilti, kad, greičiausiai, pirmadienį ji liks tokia pati. Ir, ko gero, dar vienerius metus struktūrinių pokyčių tikėtis neverta. Tačiau politinėms partijoms suteikta galimybė tartis bei pabandyti ieškoti bendrų vardiklių švietimo srityje. Atrodo, kad su kai kurių partijų lyderiais randame bendrą sutarimą, – spaudos konferencijose sakė G. Landsbergis. – TS-LKD mato, kaip būtų galima tvarkyti švietimo sistemą, liberalai – turi savo matymą,  socialdemokratai – savo. Visi tarsi esame skirtingose pozicijose, bet manau, kad galime atrasti sutarimą tarp politinių jėgų, kur reikėtų neatidėliotinų pokyčių ir kaip jų pasiekti. Tai leistų pradėti diskusiją, kurią baigti galėtume su 2020 m. rinkimais, suformulavę bendrą partijų poziciją ir pagal ją ėmęsi įgyvendinti tuos pokyčius. Manau, kad šiandieninis švietimo organizacijų kreipimasis yra puikus postūmis tas diskusijas pradėti. Tikiuosi, kad šiandien čia užgims pirmieji žingsniai į būsimą politinių partijų sutarimą dėl švietimo“.

Švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Vilija Targamadzė priminė Lietuvos himno žodžius: „vardan tos Lietuvos“, kuriais vadovautis rekomendavo kalbant apie partijų susitarimą dėl švietimo.

„Šiandien švietimo sistema išbarstyta, nes ją mėtome į kairę ir į dešinę, trupindami fundamentalius dalykus. Rezoliucija į partijas kreipėsi ne tik ją pasirašę 37 žmonės, bet ir skėtinės organizacijos – visų mokyklų vadovų organizacijos, švietimo pagalbos specialistų, profesinių mokyklų, mokslininkų ir tėvų organizacijos, nes supranta, kad tvarus švietimas visiems labai svarbus. Todėl mes prašome visų politinių partijų, kad susėstų ir susitartų dėl bendrų siekių“, – sakė prof. V. Targamadzė.

Lietuvos progimnazijų asociacijos prezidentas Tomas Jankūnas  pažymėjo, kad švietimo politika pasiekė tam tikrą dugną, nuo kurio galime atsispirti. Visai bendruomenei labai svarbūs tvarūs žingsniai, ilgesnio laikotarpio perspektyva ir kad valstybės strategijoje būtų atskira švietimo tema.

„Pastaruoju metu mes išgyvename didžiulę priešpriešą tarp mokytojų ir mokyklų vadovų, įvairiausiomis priemonėmis skatinamą ministerijos ir vyriausybės. Klausimai vis dar neatsakyti, kaip turėti stiprius mokytojus, kaip vadovams juos pritraukti? Manome, kad reikėtų bendro susitarimo, kuris tęstųsi ilgiau nei savivaldos ar vyriausybės kadencija“, – sakė T.  Jankūnas.

Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius Rytas Šalna apgailestavo, kad sprendžiant švietimo sistemos ydas švietimo ekspertai dažnai pamirštami, nors jie turi didžiausią patirtį ir kompetencijas.

„Visos politinės partijos puikiai suvokia, kas yra švietimas ir kad jam reikia skirti daugiau dėmesio, bet pastaruoju metu įsivyravo visiška nedarna ir nestabilumas – daugybė įvairiausių sprendimų, politinės partijos keičiasi, bet visi eina į skirtingas puses, tai lieka neaišku, kurios krypties laikytis.  Švietimo sistemoje dirba labai daug žmonių ir jie negali taip greitai reaguoti į tam tikrus politinius pokyčius, todėl privaloma susitarti dėl dalykų, kurie nedestabilizuotų švietimo sistemos, o vestų ją labai aiškia kryptimi, – Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius Rytas Šalna.  – Savaime suprantama, kad įvairūs žmonės, politinės partijos gali turėti visokių pasiūlymų, bet bendros kryptys turi būti labai aiškios. Kaip kažkada nubrėžėme kelią į NATO ir ES – partijos laikėsi tos krypties, todėl pasiekėme savo tikslų – taip ir šiandien reikia sutarimo dėl švietimo krypties“.

Spaudos konferencijos iniciatorius Seimo narys Vytautas Juozapaitis, visiškai palaikydamas ir pritardamas siūlymui, kad politinės partijos privalo surasti bendrą sutarimą ir ateityje numatyti tam tikras veiklos gaires, pirmiausia pasiūlė įvertinti esamą situaciją.

„Pirmiausia turime pasiekti, kad visos partijos pritartų, įvardintų tas problemas, pripažįstant ir savo padarytas klaidas, nes ne paslaptis, kad partijos, į kurias buvo kreiptasi, taip pat prisidėjo prie švietimo sistemos netobulumo, – sakė parlamentaras. – Vis dėlto šiandien sunku tikėtis proveržio, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vėl pradeda vadovauti žmonės, kurie jai jau šešerius metus vadovavo ir dėl kurių tam tikrų neatliktų darbų kilo problemos. Tuomet kyla klausimas, kam tada ta komedija, vaidinant, kad mes nešame kažkokią naują idėją ar naujus dalykus?“

Tačiau parlamentaras pripažino politinių partijų susitarimo dėl švietimo sistemos svarbą ir patikino, kad dėl jo TS-LKD pirmiausia konsultuosis su švietimo bendruomenės atstovais, savo srities ekspertais.

• Išsamiau su dokumentu susipažinti galite čia