Lietuvoje jau beveik du mėnesius trunkant karantinui kyla reali grėsmė, jog laiku neįvertinus jo poveikio visuomenės psichikos sveikatai, besiformuojantys neigiami veiksniai gali sukelti gerokai daugiau ir ilgalaikės žalos visuomenei, nei dabar prognozuojama. Tam, kad sušvelnintų didelį neigiamą koronaviruso pandemijos bei karantino poveikį žmonių psichikos sveikatai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) paruošė konkrečius žingsnius ir priemones, kuriuos pristatė visuomenei diskusijoje su ekspertais „Emocinė sveikata: ką atskleidė pandemija ir kas toliau“.

„Karantinas labai smarkiai pakeitė žmonių gyvenimus – privertė gyventi uždaresnėse erdvėse – daugiau laiko leidžiame su artimaisiais netradicinėmis sąlygomis, yra iš to kylančių įtampų, pakankamai daug kylančių smurto artimoj aplinkoj įvykių. Tos kasdieninės įtampos jau šiandien reikalauja atliepimo, – teigė TS-LKD sąrašo lyderė, Seimo narė Ingrida Šimonytė. – Be bendros politikų pareigos rūpintis tuo, kas yra mūsų bendras reikalas – kad žmonės gautų pagalbą, kurios reikia – dar yra ir emocinis krūvis, kuris yra labai svarbus. Mūsų krizės valdytojai daug dėmesio skyrė kontroliavimui, baimės skleidimui, vietoj to, kad skatintų pasitikėjimą, kad problemos pripažįstamos, jos bus išspręstos, pasitelkiant ekspertus. Šios politikų priedermės, be priedermės spręsti aktualius klausimus, man pritrūko. Mačiau daug griežtos rankos, kontrolės, emocinės sveikatos bloginimo vienus kažkaip vadinant, segreguojant socialines grupes – tas neprideda jėgų atlaikyti įtampas, tą reikia skubiai keisti ir artėti prie tos retorikos, kuri skatina žmonių pasitikėjimą bendruomene, visuomene, valdžia. Pasitarę su ekspertais pateikiame mūsų matymą, kaip derėtų gerinti visuomenės emocinę sveikatą“.

Diskusijoje pabrėžta, jog šeimoms karantino laikotarpiu padaugėjo atsakomybių ir rūpesčių: tėvai vaikams tapo IT konsultantais, turinčiais atsakyti į klausimus, kuriuos anksčiau buvo galima užduoti draugams ir mokytojams, tėvai turi rūpintis vaikų sveikatos apsauga, užimtumu ir socialiniais poreikiais ir, galų gale, dar gebėti nuotoliniu būdu atlikti savo darbines užduotis. Labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms tai virsta sunkiai pakeliamu iššūkiu. Maža to, iki šiol nėra aišku, kokią realią psichologinę pagalbą gauna pirmose gretose kovoje prieš virusą stovintys medikai bei socialiniai darbuotojai.

„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad be įprastų simptomų – nerimo ir baimės – dėl karantino turėsime ir kitas problemas: gali išryškėti vienišumas, depresija, žalingas alkoholio ir narkotikų vartojimas, savęs žalojimas ir savižudiškas elgesys. Todėl taip stipriai pažeistai visuomenei tampa itin svarbus psichikos sveikatos paslaugų pasiekiamumas, o psichikos sveikatos specialistams turi būti sudarytos sąlygos efektyviai veikti priešakinėse pozicijose. Nuo to gali priklausyti mūsų kiekvieno asmeninis atsigavimas, o tuo pačiu ir valstybės ekonomikos kilimas“, – pažymėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Paulė Kuzmickienė.

Atsižvelgdami į šiandienos realybės aplinkybes bei išskiriant pagrindines rizikos grupes – medikus, socialinius darbuotojus, senjorus, neįgaliuosius bei psichosocialinius sunkumus patiriančias šeimas – TS-LKD parengė ir siūlo galimus emocinės krizės pasekmes lengvinančius sprendimus, atsižvelgiant į laikotarpį: priemonės būtinos dabar, pasibaigus karantinui ir ilgalaikėje perspektyvoje privalomi veiksmai.

TS-LKD siūlomi nedelsiant reikalingi sprendimai apima būtinybę į Valstybės ekstremaliųjų situacijų centro veiklą įtraukti išorės ekspertus, kurie analizuotų situaciją ir teiktų reikalingus sprendimus, įpareigoti Valstybinį psichikos sveikatos centrą parengti priemonių planą sveikatos užtikrinimui karantino metu ir po jo, steigti specializuotus kompleksinės pagalbos centrus regionuose – panaudojant savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų pajėgas teikti nuotolines konsultacijas, o karantinui švelnėjant – pereiti prie gyvų seansų bei rūpinantis proaktyvia pagalba rizikos grupėms: šeimoms, per pastaruosius tris mėnesius susidūrusioms su smurto artimoje aplinkoje atvejais, taip pat jei pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra nustatytas vienas ar kitas socialinių paslaugų teikimo lygis, neįgaliems asmenims ir juos prižiūrintiems, 70 m. ir vyresniems senjorams.

TS-LKD taip pat siūlo informaciją kur kreiptis dėl psichologinės sveikatos klausimų spausdinti ant prekių ar paslaugų įsigijimo čekių, pasitelkiant verslo bendruomenę ir universitetų mokslininkus sukurti mobiliąją programėlę, kuri padėtų planuoti savo ir vaikų laiką karantino metu bei teiktų patarimus dėl fizinio aktyvumo, buities darbų ar emocinės sveikatos pratimų. Kartu siūloma, atsižvelgiant į Belgijos, Prancūzijos ir kitų šalių patirtį, maisto prekių parduotuvių, vaistinių, degalinių darbuotojus apmokyti iš tam tikrų sutartų žodžių pastebėti ir pranešti atitinkamoms institucijoms apie asmenis, kuriems potencialiai reikia pagalbos dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje.

„Ekspertai gana vieningai pripažįsta, jog laikas po karantino bus pats sudėtingiausias visuomenės psichologinės savijautos atžvilgiu. Žmones neigiamai veiks labai išaugęs nedarbo lygmuo bei dėl šios priežasties besiformuojantis nepriteklius. Taip pat pasijus per karantino laikotarpį susikaupusio nerimo padariniai – įtampa, nuovargis, nežinomybė dėl ateities. Daliai šeimų, tai bus periodas, kuriame netrūks pykčio bei nesutarimų. Asmenys turintys problemų dėl priklausomybių ir neturėję deramos terapinės pagalbos, po karantino išgyvens dar didesnes krizes. Kiekvienas Lietuvos gyventojas daugiau ar mažiau pajutęs finansinius ir socialinius krizės padarinius jausis labiau pažeidžiamas, slegiamas rūpesčių, emociškai pažeidžiamas, todėl parengėme planą galimai artėjančiam sunkiausiam laikotarpiui ištverti ir teikiame jį visuomenei vertinti“, – teigė Seimo narės.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai karantinui pasibaigus siūlo steigti psichologinę tarnybą dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti regioninių COVID-19 centrų veiklą, tęsti ir plėtoti kompleksinių paslaugų šeimai finansavimą, nedelsiant aktyvinti ir modernizuoti priklausomybių centrų veiklą, nustatyti savivaldybių institucijų kompetenciją užtikrinant psichikos sveikatos priežiūrą bendruomenėse, be kitą ko užtikrinant pagalbą visiems gyventojams ir specialistams.

„Galiausiai ilgalaikėje perspektyvoje siūlome pertvarkyti psichikos sveikatos sistemą užtikrinant šiuolaikišką požiūrį į psichikos sveikatą ir paslaugų prieinamumą: keisti požiūrį į psichikos sutrikimų gydymą – pereiti nuo medikamentinio gydymo prie ankstyvos psichikos sutrikimų diagnostikos ir prevencijos, stiprinti šeimos gydytojų kompetencijas ankstyvai depresijos ir kitų psichikos problemų diagnostikai, didinti visuomenės psichikos sveikatos ir emocinį raštingumą, gerinti visuomenės gebėjimą atpažinti, suprasti ir tinkamai reikšti savo emocijas, gerinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą – stiprinti psichikos sveikatos centrų komandas, didinti jų finansavimą. Taip pat siūlome modernizuoti asmens psichikos sveikatos įstaigų infrastruktūrą ir įgyvendinti efektyvias prevencijos ir psichikos sveikatos stiprinimo programas bei užtikrinti daugiau bendradarbiavimo su seniūnijomis ir vietos bendruomenėmis padedant gyventojams gauti reikiamą pagalbą, kovoti su priklausomybėmis, stebėti rizikos faktorius bendruomenėse“, – sakė TS-LKD pirmininko pavaduotoja, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.

• Išsamiau su emocinės sveikatos planu susipažinti galite čia