Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pirmadienį pasirašė partijų susitarimą „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“, tačiau vadina jį kompromisiniu bei siūlo atskirąją nuomonę, kurioje numatyti partijos siūlymai gynybos sričiai.

„Šis susitarimas iš esmės nekuria jokios ypatingos ambicijos. Greičiau atvirkščiai. Finansavimo augimo tempai mažės, lyginant su pastarųjų dviejų metų tempais, – pabrėžia TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis. – Todėl TS-LKD siūlo nemažinti dabartinių krašto apsaugos finansavimo tempų ir užtikrinti, kad jie nuosekliai didėtų“.

„TS-LKD įsipareigoja, jei po 2020 m. Seimo rinkimų dalyvaus Vyriausybės darbe, finansavimą gynybai didins sparčiau, nei įrašyta šiame susitarime, ir 2,5 proc. BVP pasieks jau 2025 metais”, – rašoma atskirojoje nuomonėje.

Taip pat dokumente pažymima, kad „skirtingai, nei rašoma susitarime, mes manome, jog pereiti prie visuotinio šaukimo modelio, kuomet privalomai būtų šaukiami vaikinai nuo 18 m. iš karto po viduriniojo ugdymo mokyklos baigimo, galima jau nuo 2022 metų“.

Partija taip pat siūlė įvertinant didėjančius pavojus, kuriuos nacionaliniam saugumui ir visuomenės atsparumui kelia vis plačiau ir efektyviau naudojamos hibridinių karų priemonės, į susitarimą  įrašyti įsipareigojimą, jog iki 2019 sausio 1 d. bus parengta Nacionalinė demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategija.

Tokia strategija, TS-LKD nuomone, turi apibrėžti vieningus ir kompleksinius būdus, priemones ir institucijas, reikalingus siekiant stiprinti Lietuvos valdžios ir visuomenės gebėjimus apsiginti nuo kibernetinių, propagandinių, dezinformacinių, neskaidraus politinių kampanijų finansavimo ir kitų priemonių, kuriomis Lietuvai nedraugiškos valstybės bando įtakoti Lietuvos politinius procesus.

• Išsamiau su atskirąja nuomone susipažinti galite čia