TS-LKD siūlo didinti investicijas į startuolius: daugiau paskatų investicijoms ir aiškesnė mokestinė aplinka
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pristato pasiūlymų paketą, skirtą stiprinti Lietuvos startuolių ekosistemą ir skatinti investicijas į ankstyvosios stadijos inovatyvius verslus. Šiandien pristatytame politikos dokumente „Kad investicijos augintų ateitį“ siūloma investicinę sąskaitą taikyti ir investicijoms į startuolius, įvesti tikslines mokestines lengvatas bei mažinti teisinį neapibrėžtumą investuotojams. Šie konkretūs trys sprendimai leistų didinti naujų startuolių skaičių ir užtikrinti spartesnį ekosistemos augimą.
„Lietuva jau įrodė, kad geba auginti stiprius, tarptautinėje rinkoje konkurencingus startuolius, tačiau šiandien didžiausias Lietuvos iššūkis yra pernelyg menkas naujai besikuriančių startuolių mastas – turime sudaryti sąlygas, kad naujų idėjų ir investicijų būtų gerokai daugiau, todėl sukūrėme aiškų priemonių planą šiam tikslui pasiekti“, – sakė TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos startuolių ekosistema išaugo į reikšmingą ekonomikos segmentą: jos vertė padidėjo nuo 419 mln. iki 16 mlrd. eurų, o vien 2024 m. startuoliai sumokėjo apie 477 mln. eurų mokesčių. Vis dėlto augimą stabdo struktūrinės problemos – per mažas naujų įmonių skaičius ir ribotos investicijos ankstyvoje stadijoje.
„Turime aiškų „butelio kaklelio“ efektą – sistema efektyviai augina jau susikūrusius startuolius, tačiau nepakankamai generuoja naujas verslo iniciatyvas, o tai ilgainiui riboja visos ekosistemos potencialą“, – teigė TS-LKD inovacijų ir ekonomikos grupės vadovas Ignas Žilinskas.
Tarptautinis kontekstas rodo, kad Lietuva atsilieka nuo lyderiaujančių šalių pagal investicijų mastą. 2015–2024 m. rizikos kapitalo investicijos Lietuvoje siekė apie 0,26 proc. BVP, kai Estijoje – 1,17 proc., o Izraelyje – 0,93 proc. Be to, mažėja ankstyvosios stadijos sandorių skaičius, o investuotojų aktyvumą slopina mokestinis neapibrėžtumas.
„Nors Lietuva vertinama kaip patraukli vieta technologijų verslams, konkurencinėje kovoje dėl kapitalo vis dar pralaimime šalims, kurios aktyviai taiko aiškias ir dosnias mokestines paskatas investuotojams“, – pažymėjo TS-LKD inovacijų ir ekonomikos grupės narys Darius Sakalauskas.
Atsižvelgdama į šias tendencijas, TS-LKD siūlo tris pagrindines priemones vienam esminių šiandienos ekonomikos iššūkių – lėtėjančiam naujų startuolių kūrimuisi ir mažėjančioms ankstyvosios stadijos investicijoms – spręsti.
Pirmiausia siūloma sudaryti sąlygas per investicinę sąskaitą investuoti į nelistinguojamus startuolius, taip mažinant administracinę naštą ir skatinant kapitalo judėjimą į aukštos rizikos segmentą. Tai reikštų, kad fiziniai asmenys galėtų investuoti į jaunas, iki trejų metų veikiančias inovatyvias įmones, o mokesčiai būtų mokami tik realizavus investicijų grąžą. Toks modelis mažintų riziką ankstyvoje stadijoje ir skatintų daugiau investuotojų įsitraukti į rizikos kapitalo rinką.
Antra, siūloma tikslinti rizikos ir privataus kapitalo subjektų teisinį reglamentavimą. Numatyta aiškiau apibrėžti pelno mokesčio lengvatos taikymą, leisti lankstesnį kapitalo pritraukimą (įskaitant susijusius investuotojus) bei pašalinti dvigubo apmokestinimo riziką investuojant per įvairias struktūras, tokias kaip fondai, sindikatai ar specialios paskirties įmonės. Tai sumažintų teisinę riziką ir skatintų kolektyvinį investavimą.
Trečia, siūloma įvesti tikslinę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą investicijoms į startuolius. GPM lengvata verslo angelams leistų susigrąžinti iki 25% investuotos sumos (iki 25 tūkst. Eur per metus) per mokėtiną GPM, investuojant į jaunas, inovatyvias Lietuvos įmones, o investicijas reikėtų išlaikyti bent trejus metus. Tikimasi, kad ši priemonė tiesiogiai sumažins investavimo kaštus ir paskatins didesnį privataus kapitalo įsitraukimą.
„Siūlomi sprendimai leistų sumažinti investuotojų riziką, paskatintų verslo angelų aktyvumą ir padėtų Lietuvai nenusileisti pažangiausių inovacijų kovoje, o ilgainiui – sukurti daugiau aukštos vertės įmonių ir darbo vietų bei terpę naujai vienaragių kartai“, – pristatydama priemones sakė TS-LKD pirmininko pavaduotoja Gintarė Skaistė.
Pasak iniciatorių, investicijos į ankstyvosios stadijos startuolius turi multiplikacinį efektą – jos ne tik kuria naujas įmones, bet ir formuoja naują investuotojų bei inovatorių kartą. Tikimasi, kad įgyvendinus siūlomas priemones Lietuva galės išnaudoti jau sukurtą potencialą ir sustiprinti savo pozicijas tarptautinėje inovacijų rinkoje. Plačiau su siūlymais galite susipažinti čia.