Ukrainai – būti ar nebūti.
Rusijai (Kremliui) reikia, kad Ukrainos nebūtų.
Savarankiškos ir nerusiškos Ukrainos, kuri gimsta kaip iššūkis – kad nebūtų.
Skaičiavo, kad ilgalaikis, kankinantis kraujo nuleidimas, kuris štai tęsiasi su motinų raudomis jau penkerius metus, privers Ukrainą atsisakyti savęs, grįžti į pusiau kolonijinį satelitės statusą. Tas egzaminas dar ateis po prezidento rinkimų.
Ten siūloma rinktis kitaip, negu Lietuvoje – tarp žinomo ir nežinomo. Tarp žmogaus ir kaukės. Kas po kauke – atsiskleis tuo atveju, kai/jei laimėjusi nežinomybė turės atsiskleisti veiksmais.
Kol kas žada vienašališkai nutraukti ugnį. Šaudynes ir žudynes, bet su kuo? Susitariant su kuo? Jei su V. Putinu – būtų puiku. Jei su amžinatilsį Zacharčenka, tąsyk vien tįsta tęsiami dūmai, o be ugnies jų nebūna.
Gal nežinomasis Naisių berniukas Ukrainoje yra slaptasis protokolas, kuris nustebins pasaulį? Tada jį pavaišintų arbatėle. Saugokis, berniuk, ne priešų, o draugų.
O kuria puse ir kurlink kris Ukrainos korta, nežino nė Kremliaus šamanai. Manykim.
Tik išgirsim lošėjo apreiškimą – jūsų korta mušta!
Veiksmai, tos ar kitos Ukrainos veiksmai bus atsakymas.