Kai kada tarp valdininkų ir politikų atgimsta noras ieškoti naujų Lietuvos užsienio politikos prioritetų ir tada kiekvienas pagal savo supratimo lygį arba išsilavinimą bando „atrasti Ameriką“ iš naujo. Tai inspiruoja ir viešnagės svetimoje šalyje, ir ypač – už svetimus pinigus.

Dažniausiai tokie vizijų proveržiai nieko nekeičia ir nėra pavojingi. Tačiau viena ar kita iš naujo atgimstanti vizija nėra jau tokia nekalta. Pavyzdžiui, tilto tarp Rusijos ir ES vizija. Arba Kinijos „landos“ (Lietuva) į ES vizija. Lietuva kaip Kinijos investicijų ir finansinių paslaugų centras Europos Sąjungoje? Kažkur girdėta, tiesa?

Kaip reiktų vertinti faktą, kai Kinija atskirai sukviečia rytų šalių premjerus ar ministrus – Kinijos sukurtu formatu, skirtu posovietinėms šalims „vienas su n-iolika“?

Tai reikėtų vertinti labai atsargiai.

Kinija – komunistinė, nedemokratiška valstybė – vystosi tokiais tempais, kad jos ekonomika greit bus galingiausia ir įtakingiausia pasaulyje. Kinijos „belt and road initiative“ skirta daugiau nei trilijono USD investuoti į svarbiausius infrastruktūrinius, IT, energetinius pasaulio taškus. 2025 m. planuoja valdyti visus svarbiausius strateginius objektus, kurių reikia jos dominavimui pasaulyje. Kinija investuoja (tiesiog supirkinėja) strategines įmones Europoje, ypač galinčias konkuruoti su Kinijos industrija. Bando per įvairius formatus suskaldyti ES – turtingas ir mažiau turtingas šalis – labiau ištroškusias investicijų iš bet kur. Kinija savo dėmesiu ir ne tik perka atskirų valstybių įtakingus asmenis, kad šie savo valstybei siūlytų konkuruoti už Kinijos investicijas. Centru nori būti tai Graikija, tai Bulgarija, tai Lietuva… „Pagūglinus“ galima nesunkiai rasti, kas Lietuvoje yra šie „įtakos agentai“.

JAV, Vokietija, savo ruožtu, jau blokavo kai kurias Kinijos investicijas į savo strategines įmones. Tuo tarpu Kinija jau sugebėjo įsigyti didžiausią Portugalijos energetinę kompaniją. Europos Komisija ir Europos Parlamentas ruošia dokumentą, kuris įvertins Kinijos investicijas į ES nacionalinio saugumo požiūriu. Kaip dabar atrodo, bus siūloma riboti investicijas į tam tikrus kritinius sektorius, kaip, pvz., spauda, kritinė infrastruktūra, automobilių pramonė ir pan.

Lietuvoje Kinijos valstybiniai investuotojai jau taip pat žvalgosi tiek energetikos, tiek finansų sektoriuje. Investicijos, žinoma, reikalingos, tačiau valstybė kiekvieną iš jų turėtų įvertinti nacionalinio saugumo požiūriu.

Turėtume ir ateityje likti ES nare, o ne Kinijos kolonija.