Prokurorų atlyginimų didinimo užmojai momentaliai tapo bendrine pokalbių dalimi. Dėl masto per kelias dienas apie juos išgirdo ir tikriausiai apie tai kažką pajautė visi.

Šie jausmai visiškai suprantami. Nerandama lėšų spręsti praktiškai dešimtmetį įšaldytiems viešojo sektoriaus darbuotojų, tarp kurių – mokytojai, gydytojai, mokslininkai ir daugybė kitų, atlyginimams, tačiau atsiranda papildomų šimtų per mėnesį (!) prie dabartinių atlyginimų prokurorams.

Kaip tai yra normalu likusių žmonių atlyginimų kontekste? Supraskite teisingai. Netikiu, kad bent vienas Seimo narys yra nusiteikęs prieš prokurorų atlyginimų didinimą. Tačiau viskam reikalingas saikas. Aš nemanau, kad ir patiems prokurorams labai saldu būti pastatytiems į ugnies liniją tarp Seimo narių ir visuomenės.

Maža to, tikriausiai dar mažiau malonu girdėti argumentus, kodėl jiems būtina skirti tokius padidinimus, kai kiti viešojo sektoriaus darbuotojai gaus po kelis eurus. Kas, beje, net neatlieps šių metų infliacijos – jų atlyginimai ne keliais eurais padidės, bet nuvertės.

Tačiau grįžkime prie argumentų. Aiškindamas, kodėl prokurorams reikalingi tokie didžiuliai atlyginimų padidinimai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas iš Seimo tribūnų aiškina, kad „kitąmet nebus pigių prokurorų […] bus tokie prokurorai, kurie gins viešą interesą ir kurie gins valstybės interesą, o ne kurs valstybėje krizes“. Visi supratome, kas pasakyta?

Tai reiškia, kad „kitąmet“, t.y. tik padidinus atlyginimus apie 500-1000 eur/mėn., prokurorai taps nepigūs, kad ir ką kolega turi omenyje, ir ims iš tikrųjų dirbti savo darbą. Kyla klausimas, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kuris artimai bendradarbiauja su jėgos struktūromis, gali sau leisti taip neargumentuotai ir nepamatuotai nuvertinti dirbančius prokurorus?

Tokios V. Bako pastabos ir bandymai sumenkinti tuos, kurie prokurorų atlyginimų klausimą bando spręsti bendrame viso viešojo sektoriaus atlyginimų kontekste, turėtų kelti nerimą. Susidaro įspūdis, kad jis mano, jog iki šiol už kitokį atlyginimą dirbą prokurorai automatiškai dirbo blogai, o galbūt – netgi automatiškai korumpuotai. Žinoma, visokio nesąžiningumo pasitaiko tarp įvairių sričių darbuotojų, tačiau tokio šešėlio visiems prokurorams mesti nenorėčiau. Manau, kad tai yra didelis įžeidimas daugybės žmonių, kurie stengiasi sąžiningai ir teisingai spręsti valstybės ir jos piliečių ydas. Nemanau, kad prokurorai norėjo tokio efekto.

Matyt, jie tapo to paties chaotiško, nesubalansuoto sprendimų priėmimo įkaitais. Kita vertus, panašūs pasisakymai kelia abejones, galbūt tokiu būdu tikimasi, kad prokurorai ateityje bus atlaidesni savo geradariams, švystelėjusiems jiems tokį gyvenimo pagerėjimą. Tai – neskanios spekuliacijos, tačiau sprendimas yra tiek neadekvatus, kad sunku suprasti, kuo remiantis jis priimtas.

Bet kuriuo atveju, svarstymo būdas, kai tokios fix idėjos ateina kažkieno prastumtais specialiaisiais įstatymais, o ne kartu su Vyriausybės parengtu kitų metų biudžetu, ir kai jame nenumatytos lėšos jų įgyvendinimui, tik supriešina skirtingose sistemose dirbančius žmones.

Suprantama, kad dabar visų likusių specialybių atstovams pavydu. Ypač todėl, kad nėra nuoseklaus paaiškinimo, kodėl dėstytojams neužteko, mokytojams neužteko, doktorantams ir studentams neužteko, gydytojams ir gydytojams rezidentams neužteko, visiems kitiems neužteko, bet prokurorams kliuvo su kaupu. Aiškinimai, kad padidinimą jie užsidirbo „susitvarkę“ savo sistemą yra tiesiog neteisingi.

Taip, šiek tiek pinigėlių jie sutaupė, bet tai nėra net pusė tiek, kiek prireiks jų padidinimas, ypač įskaitant socialinio draudimo mokesčius. Vien šios struktūros atlyginimų sprendimas, lyginant su socialiniais, kultūros, mokslo darbuotojų ir kitų atlyginimais, vargiai atrodo proporcingas ar tvarus. Turbūt derėtų kalbėti apie ilgalaikes atlyginimų korekcijas, bet ne smūginį didinimą išskirtoms valstybės tarnybos dalims, tuo tarpu kitų atlyginimus paliekant nuvertėti.

Tačiau vietoje to skaldom ir valdom? Manau, kad toks socialinio jautrumo testo neišlaikymas yra prasta dovanėlė metų pabaigos proga. Blogiausia, kad ir tai tikriausiai dar nėra chaotiškų sprendimų pabaiga.