2019.05.14

Balsavimas internetu vietoj balsavimo paštu išvykusiems lietuviams: ar jau atėjo palankus metas?

Balsavimas internetu vietoj balsavimo paštu išvykusiems lietuviams: ar jau atėjo palankus metas?

Pasibaigė balsavimas Prezidento rinkimų pirmajame ture ir referendumuose dėl pilietybės ir dėl Seimo narių mažinimo. Pirmieji biuletenius paštu gavo svetur gyvenantys lietuviai, kurie registravosi iš anksto, ir kurie negalėjo atvykti balsuoti diplomatinėse atstovybėse.

Dalyvauti Prezidento rinkimuose ir referendumuose registravosi rekordinis į užsienį išvykusių lietuvių skaičius, beveik 50 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai vos ne triskart daugiau palyginus su bet kuriais ankstesniais rinkimais. Rekordinis užsiregistravusiųjų rinkimuose skaičius įkvepia, tačiau dar negarantuoja, kad visi ir dalyvavo, nes balsavimo procedūra išlieka archajiška, kai daugiausia  balsuojama paštu. Gi būtų daug pažangiau sudaryti galimybę balsuoti internetu išvykusiems ir iš anksto užsiregistravusiems. Tuomet, tikėtina, išvykusiųjų ir užsiregistravusiųjų balsuoti rinkimuose galėtų būti dar daugiau, gal ir ne visi 400 tūkst. išvykusiųjų, bet bent jau pusė jų, kadangi balsavimo būdas taptų patrauklesnis ir rinkimų prieinamumas būtų didesnis.

Mūsų kaimynė Estija išsiskiria pasaulio kontekste savo internetiniu balsavimu. 2005 m. Estija tapo pirmąja valstybe, kuri įvedė balsavimo internetu vietos savivaldos rinkimuose. 2007 m. 5,5 proc. dalyvavusiųjų Estijos rinkėjų balsavo internetu Estijos Rygikogo (parlamento) rinkimuose. O šiemet kovo 3 d. vykusiuose Estijos Rygikogo rinkimuose internetu balsavo jau 43,8 dalyvavusiųjų rinkimuose estų. Aišku, reikia pripažinti, kad tai nepadidino dalyvavusiųjų rinkimuose skaičiaus, tiesiog dalyvaujantieji rinkimuose vis labiau renkasi patogesnį (ir kartu „tingesnį“) balsavimo būdą, t.y. balsavimą internetu.

Tačiau ne tik kaimynai estai ieško sprendimų, kaip labiau įtraukti savo piliečius į valstybės politinį gyvenimą ir atlieka balsavimo internete pilotinius bandymus. Sektini mums galėtų tapti Prancūzijos ir Šveicarijos pavyzdžiai, kur leidžiamas balsavimas internetu išvykusiems svetur gyventi tų valstybių piliečiams. Dabar Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsiregistravusiems dalyvauti rinkimuose išvykusiems Lietuvos piliečiams, bet negalintiems atvykti į balsavimo vietas, siunčia išankstinio balsavimo biuletenius kartu su atgaliniais vokais, bei laukia atgalinių laiškų su politinės valios išraiška. Reikia pastebėti, kad toks balsavimo būdas savo esme labai panašus į balsavimą internetu, tai yra vyksta nekontroliuojamoje erdvėje. Pasaulio lietuvių bendruomenė jau anksčiau yra pareiškusi pritarimą balsavimo internetu idėjai. Ir tai būtų labai logiška, palyginus su dabar vykstančiu atgyvenusiu balsavimu paštu.

Lietuvoje balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija buvo sukurta dar 2006 m., o balsavimo internetu įteisinimas yra įrašytas Vyriausybės 2016-2020 m. programoje. Pernai pavasarį Vyriausybė pritarė patobulintam Balsavimo internetu pagrindų įstatymo projektui ir pateikė jį Seimui, kur jis yra užregistruotas, tačiau neįtrauktas į šios sesijos Seimo darbo programą.

Aišku, sprendimas taikyti nuotolinį balsavimą (internetu) priklauso ne tik nuo pasitikėjimo technologijomis, bet ir nuo pasitikėjimo visa demokratija apskritai. Deja, Lietuvoje jis vienas žemiausių tarp ES valstybių (žemiau tik graikai, bulgarai ir ispanai) ir mažiausias tarp mūsų kaimynių. Tai akcentavo ir Konstitucinis Teismas, pasisakydamas, kad įstatymų leidėjas, spręsdamas dėl balsavimo paštu formos, turėtų „atsižvelgti į ne tik į teisinius veiksnius, bet ir į visuomenės politinės kultūros ypatumus, pilietinės brandos lygį, visuomenės mentalitetą, kitus socialinius veiksnius <…>“.

Visgi, matant triskart didesnį užsiregistravusiųjų dalyvauti rinkimuose užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių skaičių, manau, pilietinės brandos lygis yra pakankamai paaugęs, palyginus su buvusiu prieš dešimtmetį. Taigi, laikas spręsti dėl balsavimo internetu sudarymo galimybės bent išvykusiems svetur, tačiau neabejingiems Lietuvos piliečiams, jau yra atėjęs ir palankus.

Seime buvo organizuota diskusiją apie balsavimą internetu Estijoje, kurioje, Estijos ambasadorės Jana Vanaveski dėka, patirtimi pasidalino Estijos informacinių sistemų tarnybos kibernetinio saugumo direktorius Uka Serekann. Akivaizdu, kad estai balsavimą internetu išnaudoja savireklamos tikslais ir visuotinis balsavimas internetu nėra panacėja. Bet jei aklai nekopijuoti estų, galima pasekti gerosios praktikos pavyzdžiais, kuriuos yra įdiegę prancūzai ir šveicarai dėl savo išvykusiųjų piliečių, kad šie turėtų galimybę atlikti pilietinę pareigą valstybei.

Kitos aktualijos

2019.08.22

Kas būna, kai STT agentai išlaužia ne tas duris

Kas būna, kai STT agentai išlaužia ne tas duris
Skaityti daugiau
2019.08.22

Iš Vokietijos-Lietuvos viršūnių

Iš Vokietijos-Lietuvos viršūnių
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti