Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Aistė Gedvilienė kreipėsi į Europos Komisijos narį Virginijų Sinkevičių, atsakingą už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, dėl taršos Baltijos jūroje ir jūros pakrantėse.

Anot parlamentarės, Baltijos jūroje ir jos pakrantėje jau ne vienerius metus stebima tarša, o vien tik šių metų sausio mėnesį iš jūros išplauti teršalai užteršė 50 kilometrų pajūrio ruožą, palei Kuršių neriją, kuri yra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Viešojoje erdvėje mokslininkai įvardija, kad iš jūros išplaunami teršalai yra parafinas, o galimas šaltinis – praplaukiantys tanklaiviai, rusų naftos platforma prie Karaliaučiaus bei kiti objektai, tačiau kol kas laukiama oficialių tyrimų rezultatų.

Tuo pačiu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė primena, jog ES Jūrų strategijos direktyvoje 2008/56/EB numatytas tikslas – iki 2020 m. pasiekti gerą jūros vandenų aplinkos būklę, toliau užtikrinti jos apsaugą ir išsaugojimą bei užkirsti kelią jos būklės blogėjimui.  Rekomendacijoje dėl integruoto pakrančių zonų tvarkymo nustatyti pakrančių planavimo bei tvarkymo principai, į kuriuos turi atsižvelgti valstybės narės. Taip pat, direktyvoje dėl taršos iš laivų, numatomos sankcijos asmenims, atsakingiems už teršalų išmetimą į jūrą.

Seimo narė į Europos Komisijos narį V. Sinkevičių kreipiasi prašydama pasidalinti tolimesniais veiksmais inicijuojant diskusijas, reikalingų teisės aktų keitimų ar korekcijų bei susitarimų planais. Taip pat A. Gedvilienė eurokomisaro prašo pakomentuoti, kokie numatomi tolimesni EK planai dėl didesnės Baltijos jūros taršos prevencijos bei ar planuojama peržiūrėti tikslus ir nustatyti naujus, nes dabartinis tikslas nustatytas iki 2020 metų.

„Manau, kad tiek pastarasis įvykis, tiek kiti Baltijos jūros taršos atvejai rodo, kad tai nebėra vien Lietuvos kompetencijoje, nes išeina ir į bendro ES reguliavimo ir net santykio su trečiosiomis, ES nepriklausančiomis, valstybėmis sritį. Todėl šiems klausimams būtinas netgi visos Europos Komisijos dėmesys. Taip pat, nuolatiniai Baltijos jūros taršos atvejai, žuvų išteklių mažėjimas, nekintančios teršalų koncentracijos jūros aplinkoje rodo tai, kad gali būti nepasiektas geros jūros aplinkos būklės tikslas“, – teigė A. Gedvilienė.

Primename, jog Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Aštuonios iš devynių valstybių, kurios ribojasi su Baltijos jūra, yra Europos Sąjungos narės, tačiau užterštumo problemos neišsprendžiamos jau daugelį metų.