Apie Škirpos alėją ir Noreikos atminimo lentą nuomonę turi bene kiekvienas. Kadangi esu konservatorius (o, kaip žinia, mūsų bendruomenės balsas labai garsiai linkta į vieną konkrečią pusę), greičiausiai manysite, kad negaliu būti objektyvus. Pabandysiu jus nustebinti. Aš nepritariu Škirpos alėjos pervadinimui ir Noreikos atminimo lentos nuėmimui. Argumentuosiu, kodėl nei karto Jono Noreikos ir Kazio Škirpos nepavadindamas nei herojais, nei kolaborantais.

Parašą ant Vilniaus miesto valdančiosios koalicijos sutarties dėjau nelengvabūdiškai. Skaičiau kiekvieną sakinį ir iki šiol tikiu tuo, ką pasirašiau. Sutartyje yra teiginys, kad Vilnius yra ir visada buvo pagarbos ir laisvės miestas, gerbiantis kiekvieną žmogų. Kad Vilniuje nėra vietos nedemokratinėmis, ksenofobinėmis, autoritarinėmis ir totalitarinėmis idėjoms ir tendencijoms. Totalitarinių ir autoritarinių režimų įvykdyti nusikaltimai žmoniškumui šiame mieste niekada nebus aukštinami. Kitaip tariant, paminklai išdavikams grius, o herojams – kils.

Tačiau tą akimirką, kai leisime vienam žmogui spręsti, koks turi būti miestas, kas yra herojus, o kas kolaborantas ar niekšas, tą akimirką mes paminsime demokratiją, laisvę ir viską, ką beveik 700 metų simbolizavo Vilnius.

Praėjusį šeštadienį, mano galva, įvyko būtent tai. Visuomenę sukrėtė žinia apie vienasmenį Vilniaus mero sprendimą nukelti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Vrubleskių bibliotekos sienos. Dar savaitę prieš Lietuvos patriotus sujaudino Škirpos alėjos pervadinimas į neutralią „Trispalvės alėją“. Tik antruoju atveju sprendimas buvo priimtas demokratišku balsavimu miesto taryboje, o pirmuoju lenta buvo nuimta slapčia – 4 valandą nakties, tiesioginiu mero pavedimu, brutaliai sumetus lentos gabalus į sunkvežimį.

Kodėl toks skirtumas? O gi todėl, kad neturime ir niekada neturėjome taisyklių, kaip teisingai tai turi būti daroma. Gal meras turi nuspręsti dėl visų kontroversiškų objektų mieste pats? O gal dėl kiekvieno paminklo ar atminimo lentos reikia šaukti tarybos posėdį ar bent jau skelbti DELFI apklausą?

Jei jau pradėjote atsakinėti į šiuos klausimus, tai neskubėkite, nes visi jie – neteisingi. Joks pareigūnas ar valdininkas, naudodamasis savo pareigų galia, negali savivaliauti ir vienas spręsti, kaip demokratiškas ir laisvas Vilnius elgsis su atminimo ženklais. Mano minėtuose koalicijos sutarties teiginiuose yra užšifruotas tikrasis demokratijos apibrėžimas. Demokratija – tai laisvė ir lygybė. Laisvė reiškia mūsų teises, paskui kurias eina mūsų įsipareigojimas. O lygybė reiškia, kad nei vienas iš mūsų negali būti viršesnis už kitus, o sprendimus priimame drauge pagal bendrai sutartas taisykles.

Tikiu, kad šioje ir visose kitose ateities situacijose mums būtinas kompleksinis požiūris – atminimo ženklų politika. Ji leistų visuomenei jautrius klausimus priimti tik po išsamių tyrimų, viešų diskusijų ir išskirtinai miesto taryboje. Kaip tai galėtų atrodyti? Savivaldybė samdytų ekspertus (mokslininkus-tyrėjus), kurie „praravėtų“ visą miestą – išnagrinėtų, susistemintų ir įvertintų nedemokratinių, ksenofobinių, totalitarinių ir autoritarinių požymių turinčių ženklų Vilniuje vietas ir pateiktų siūlymus miesto politikams peržiūrėtų atminimo lentas, paminklus, gatvių ir mokyklų pavadinimus. Viso to rezultatas – universalios taisyklės, kurių niekas negalėtų vienašališkai atšaukti, pakeisti ar nesilaikyti.

Būtent todėl artimiausiame miesto tarybos posėdyje aš ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija inicijuosime Istorinių tyrimų komisijos sukūrimą.

Tai jau paskutinė šio straipsnio pastraipa ir jei jūs tikėjotės, kad atsakysiu, ar reikia grąžinti lentą ant sienos, turiu jus nuvilti. Mums reikia ne lentą pakabinti atgal, o tvarkos, kuri būtų politiškai neutrali. Keistųsi valdžios, merai, o miestas laikytųsi aiškios nustatytos tvarkos. Klausimas, ar esu už lentos pakabinimą į jos vietą yra iš principo neteisingas, nes jos grąžinimas būtų dar vienas bandymas situaciją spręsti fragmentiškai prišokant pagal politinių vėjų kryptį. Taisyklės daugiau niekada neleis žaisti tokių provokacinių žaidimų.