Koronaviruso krizės valdymas Kaune prasidėjo nuo kultūros ir sporto įstaigų veiklos sustabdymo, net nepasigilinus į tokio veiksmo socialines pasekmes.  Jau pirmieji žingsniai rodo, kad nusitaikyta ne ten – krizės našta užkraunama ant itin jautrių socialinių grupių pečių. Sustabdžius biudžetinių kultūros ir sporto įstaigų veiklą bei nutraukus neformalų vaikų ugdymą, šimtai šių sektorių darbuotojų Kaune turi du pasirinkimus – prastovos arba priverstinės atostogos. Tai reiškia, kad daugybė Kauno šeimų patirs emocinį stresą, vaikai neteks kultūringo laisvalaikio galimybės, sportininkai ir kūrėjai galimybės tobulinti savo meistrystę ir ruoštis ateities varžyboms ir pasirodymams.

 „Kaunas pilnas kultūros“ šiandien skamba labai trivialiai

Kauno internetiniame puslapyje teigiama, kad „Kaunas pilnas kultūros gali būti ir namie“.  Tame pačiame puslapyje siūloma „nuobodžiaujant karantino metu“ paskaityti daug puikaus turinio apie miestą.

Tačiau toks vienpusis ir socialiai neatsakingas sprendimas stabdyti kultūros, muzikos mokyklų veiklas rodo, kad kažin ar miesto vadovybė yra jautri kultūrai, ar kultūra yra vertinama.

 Taupyti pradėta nuo labiausiai pažeidžiamų

Nesuprantama, kodėl tokiu sudėtingu Lietuvai laikotarpiu, kuomet priimami įstatymai stabilizuojantys situaciją privačiame sektoriuje siūlant subsidijas darbo vietų išsaugojimui, Kauno miesto savivaldybė nusprendė pradėti taupyti kultūros ir sporto darbuotojų sąskaita. Šių sričių darbuotojų atlyginimai dar iki karantino paskelbimo buvo vieni mažiausių viešojo sektoriaus atlyginimų šalyje (vidutinis kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimas Kaune – 600 Eur. atskaičius mokesčius). Priverstinės prastovos gali lemti situaciją, kuomet šie žmonės ir jų šeimos taps socialiai pažeidžiamomis.

Nepaisant to, kad Vyriausybė yra priėmusi nutarimą, kuriame nurodoma, kad valstybės ir savivaldybės biudžetinių įstaigų, nesvarbu, koks jų pavaldumas ir teisinė forma, darbuotojams prastova skelbiama tik išnaudojus visas įmanomas darbo organizavimo formas bei būdus, įskaitant ir kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu, darbuotojams primygtinai viešai siūloma išeiti kasmetinių atostogų. Nesutinkantiems su tokia išeitimi siūloma kita alternatyva – gauti dalį darbo užmokesčio už prastovas. Pirmą mėnesį būtų mokama 50 proc. įprasto atlyginimo, o nuo antrojo – 60 proc.

Savivaldybės biudžetas rekordinis, taupyti tikrai yra kur

Kauno miesto savivaldybė tikrai ne skurdžiausia savivaldybė Lietuvoje. Jos biudžetas šiemet  sieks 375.4 mln. eurų. Lyginant su pernykščiu, jis bus beveik 50 mln. eurų arba 15 proc. didesnis. Yra tikrai daug sričių, kur būtų galima reikšmingai mažinti savivaldybės išlaidas: komandiruotės, teisinės paslaugos, išlaidos viešiesiems ryšiams užsienyje ir kt. Galbūt būtų verta pristabdyti vieną ar kitą statybų projektą, tačiau mažinti išlaidas stabdant kultūros ir sporto įstaigų veiklas yra labai neatsakingas ir trumparegiškas žingsnis, kurio pragaištingumo pasekmės užguls ne tik šių įstaigų darbuotojus, bet ir tūkstančius moksleivių, priverstų atsisakyti jų asmenybių ugdymui itin svarbių veiklų.

Kultūros, sporto ar kitos socialinės srities įstaigos didžiąja dalimi yra išlaikomos iš savivaldybės biudžeto, tad netektų pajamų dalis, skirtingai nei privačiame versle, bendroje pajamų struktūroje sudaro nereikšmingą dalį. Taigi, toks Kauno, 2022 m. Europos Kultūros sostinės, administracijos socialiai neatsakingas vienpusis sprendimas stabdyti  kultūros ir sporto įstaigų veiklą ne tik nesutaupys mažiausiai uždirbančiųjų sąskaita, bet ir suduos nepataisomą smūgį miesto autoritetui Lietuvos ir Europos kontekste.

Suprantame, kad šiuo metu tikrai turime visi būti labai solidarūs, bet tuo pačiu privalome užtikrinti švietimo, kultūros, sporto ir kitų socialiai pažeidžiamų žmonių pajamas ir gerą emocinę savijautą.

Karantino poveikis ekonomikai – didžiulis, emocinei sveikatai – neišmatuojamas

Visi suprantame, kad krizės poveikis ekonomikai bus didžiulis, tačiau kol kas mažai įsivaizduojame apie tai, kokios gali būti ilgalaikės socialinės izoliacijos, emocinio streso dėl galimų artimųjų netekčių, perkrautos sveikatos sistemos, darbo praradimo ir kt. poveikio pasekmės žmonių ir šeimų psichinei sveikatai, ir ilgalaikei visos visuomenės savijautai. Todėl karantino situaciją būtina išnaudoti dirbant ateičiai, paslaugas ir veiklą sėkmingai perkeliant ir vykdant nuotoliniu būdu: teatras gali tapti virtualus, įtraukiantis ir publiką, koncertai gali vykti nuotoliniu būdu, nauji projektai gali gimti naujose jungtyse, atsirasti naujos platformos, meno formos, išsivystyti pasiūla naujoms auditorijoms, bibliotekos gali peržiūrėti ir susitvarkyti savo fondus, ruošti programas vaikų vasaros mokykloms.

Administracijos direktoriaus įsakymu uždarytos ir Kauno miestui priklausančios muzikos mokyklos, kurių pedagogai sėkmingai jau vykdė pamokas nuotoliniu būdu. Analogiška situacija sporto srityje. Stabdydami sporto trenerių veiklas Kauno miesto vadovai rizikuoja, kad mūsų aukšto meistriškumo sportininkams nepavyks pasiruošti ateityje laukiančioms varžyboms, jie rizikuoja prarasti fizinę formą, kuriai palaikyti būtina trenerių kvalifikuota priežiūra, kaip ir jauniems muzikams privaloma reguliari kvalifikuota pagalba.

Taigi, šiuo laikotarpiu ypatingai svarbu, kad kultūrinė, sportinė veikla nenutrūktų, kad ji būtų vykdoma alternatyviomis-nuotolinėmis priemonėmis. Tik taip padėsime mūsų žmonėms išgyventi šį sunkų laikotarpį. Be to, tai ir yra tas laikas, kuomet galime pereiti ir prie alternatyvių, šiuolaikiškų paslaugų teikimo būdų.

Vienintelis teisingas kelias – atšaukti sprendimus

Kartu su kolegomis Seime kreipėmės į šalies Vyriausybę prašydami pagalbos – Kauno valdančiųjų sprendimai stabdyti kultūros ir sporto įstaigų veiklą bei neformalųjį vaikų ugdymą privalo būti atšaukti, o priimtų sprendimų teisėtumas ir administracinio spaudimo taikymas įstaigose turi būti įvertintas.

Dabar yra tas metas, kai deklaratyvūs miesto vadovų pasisakymai apie švietimo, kultūros ir sporto svarbą turi virsti konkrečiais darbais, apsaugant šiose srityse dirbančius žmones.