2019.01.31

M. Benkunskas. Išmanus Vilnius – mūsų kartos tikslas

Išmanaus miesto permainoms pasiekti nereikia didelio biudžeto. Šie sprendimai nereikalauja milžiniškų išlaidų, be to yra atsiperkantys.

Išmanaus miesto idėja pasauliui nėra nauja. Viskas prasidėjo 1990-ųjų viduryje, kai urbanizacija ženkliai pagerino gyvenimo sąlygas, suteikė daugiau užimtumo galimybių, pritraukusių žmones į miestus. Šiomis dienomis miestai vis dažniau sulaukia spaudimo ieškoti naujų technologijų. Tai didina pokyčių efektyvumą, mažina miesto išlaidas, taip pat skatina darbo vietų, kuriančių pridėtinę vertę, steigimą. Ekonomikos augimas bei tvarių gyvenimo miestuose sąlygų užtikrinimas įmanomas tik pritaikius technologines naujoves. Didžiausią dėmesį šiai sričiai parodę miestai, laikui bėgant, tapo pavyzdžiu visam likusiam pasauliui. Paprasčiau tariant, miestai pradėjo kelionę į sumanumą.

Pažvelgus į įvairias išmaniųjų pasaulio miestų vizijas, vienas dalykas yra akivaizdus – protingas miestas – tai geresnės gyvenimo sąlygos miestiečiams, tuo pačiu užtikrinant, kad jis būtų tvaresnis, atsparesnis ir gyvybingesnis. Idėja gerinti miestiečių gyvenimo kokybę, kada naujosios technologijos yra miesto augimo pagrindas, nėra nauja. Tokio miesto pavyzdžiu galėtų būti Barselona – vienas pirmųjų miestų visoje Europoje, pritraukusių išmaniąsias technologijas. Prieš dešimt metų Barselona pradėjo eksperimentuoti su skaitmeninėmis technologijomis: pastatė didelius jutiklių tinklus, teikiančius duomenis apie transporto spūstis, energijos suvartojimą, bei triukšmo lygį. Dabar miesto technologinė bazė yra itin tvirta: turi didelį atvirų duomenų portalą, gerą oro taršos jutiklių bei belaidžio interneto tinklus. Tik tokie miestai kaip Niujorkas, Singapūras ar Seulas pranoksta Barselonos technologinę infrastruktūrą.

Atsižvelgiant į Barselonos ir kitų išmaniųjų miestų pavyzdžius, Vilniui tikrai yra kur pasistengti. Norint neatsilikti konkurencinėje rinkoje ir užtikrinti gyventojų gerovę, būtina judėti kartu su technologijomis. Gali atrodyti, kad kai kurios idėjos yra brangios ir neįgyvendinamos, tačiau kitų miestų pavyzdžiai rodo, jog išmanaus miesto sistemos įdiegimas – tai atsiperkanti investicija. To skatinimas leidžia ne tik atnaujinti miestą, ar įpūsti naujos gyvybės, bet ir tuo pačiu sutaupyti. Štai vairuotojams itin patogi technologinė naujovė – apšvietimas, prisitaikantis prie transporto srauto. Atvykstant automobiliui, šviesos ryškumas suintensyvėja, pravažiavus – sumažėja. Tokie sprendimai padeda ženkliai sumažinti miesto išlaidas, skiriamas gatvių apšvietimui.

Išmanaus miesto permainoms pasiekti nereikia didelio biudžeto. Šie sprendimai nereikalauja milžiniškų išlaidų, be to yra atsiperkantys. Technologiškai pažangus miestas teikia naudą tiek miestiečiams, tiek savivaldybei, kuri diegia naujoves. Dalį šių projektų galėtų finansuoti savivaldybė, dalį – Europos Sąjungos investiciniai fondai bei kitos tarptautinės finansinės institucijos. Reikėtų apsvarstyti ir galimybę sukurti Vilniaus investicijų fondą, kuris skatintų lėšų pritraukimą iš fondų bei tarptautinių institucijų.

Dar neseniai atliktas „Intel“ tyrimas parodė, kad sumanūs miestai kasmet sutaupo iki 125 valandų kiekvienam miestiečiui. Tai gali būti įgyvendinta tik pritaikius išmanius sprendimus, kaip protingos automobilių stovėjimo aikštelės, išmanus eismo bei atliekų tvarkymo valdymas. Šie technologijomis pagrįsti sprendimai gali ženkliai palengvinti miestiečių gyvenimą vos su vienu skaitmeniniu prisilietimu.

Tad, kodėl nepradėjus Vilniuje platesnės diskusijos dėl išmanaus miesto vystymo? Vilnius, kaip europietiškas miestas, siekiantis būti regiono lyderiu, privalo neatsilikti nuo naujovių ir eiti koja kojon su technologijomis. Išmanaus miesto idėja turi būti paversta realybe, kadangi  Vilnius taps sėkmingu tik tuomet, kai jis atitiks savo piliečių poreikius: suteiks jiems prieinamą būstą, kokybišką išsilavinimą, geresnes darbo galimybes bei ateities perspektyvas. Išmanus miestas taip pat turėtų suteikti kultūrinę erdvę, pramogas ir, žinoma, švarią, saugią aplinką. Kai Vilnius optimaliai panaudos turimus išteklius ir  technologija taps esmine jo asmenybės dalimi, tik tada šis miestas taps protingas ir išmanus. Būtent toks turėtų būti mūsų kartos tikslas.

Mantas Benkunskas yra Jaunųjų konservatorių lygos pirmininkas

Kitos aktualijos

2019.08.22

Kas būna, kai STT agentai išlaužia ne tas duris

Kas būna, kai STT agentai išlaužia ne tas duris
Skaityti daugiau
2019.08.22

Iš Vokietijos-Lietuvos viršūnių

Iš Vokietijos-Lietuvos viršūnių
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti