NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) prezidentė, parlamentarė Rasa Juknevičienė trečiadienį Helsinkyje (Suomija) vykstančiame Europos liaudies partijos suvažiavime susirinkusiems valstybių atstovams pabrėžė, kad pasaulinė tvarka šiandien susiduria su daug iššūkių.  

„Senos politinės sistemos patiria eroziją. Mūsų politinė šeima turi ypatingą atsakomybę vesti Euroatlantinę bendruomenę per naujus iššūkius. Stiprus transatlantinis ryšys yra esminis Europos saugumui ir taisyklėmis grįstos pasaulinės tvarkos išsaugojimui“, – sakė R. Juknevičienė.

Ji pažymėjo, kad Europos liaudies partijai reikia drąsaus žvilgsnio į ateitį, todėl ji turi vadovauti pastangoms įgyvendinti vieningos, laisvos ir taikios Europos viziją.  

„Dėl to mes pagaliau turime atsikratyti Europoje likusių „pilkųjų zonų“, įskaitant Balkanus. Mes turėtume tvirtai politiškai įsipareigoti padėti Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai tapti pilnateisėmis euroatlantinės bendruomenės narėmis“, – kabėjo NATO PA prezidentė.

Helsinkyje vykstantis Europos liaudies partijos suvažiavimas skirtas pasirengimui ateinančių metų Europos Parlamento rinkimams. Suvažiavime taip pat dalyvauja TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, jo pavaduotoja Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, parlamentarai Andrius Kubilius ir Emanuelis Zingeris.

R. Juknevičienės kalbos (EN) vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia

NATO PA prezidentės Rasos Juknevičienės kalba Europos liaudies partijos suvažiavime, Helsinkyje

Brangūs draugai,

Prieš keletą dešimtmečių, gyvendama okupuotoje Lietuvoje, aš nebūčiau galėjusi įsivaizduoti, kad šiandien stovėsiu prieš Jus kaip NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentė. Šiandien aš dėkodama Helsinkiui už mūsų priėmimą, galiu puikiai įsivaizduoti Suomiją esant NATO nare. Žinau, kad čia susirinkę žmonės nebijo svajoti. Todėl mes neturėtume bijoti kalbėti apie drąsią ateitį. 

Pasaulinė tvarka šiandien susiduria su daug iššūkių. Senos politinės sistemos patiria eroziją. Mūsų politinė šeima turi ypatingą atsakomybę vesti euroatlantinę bendruomenę per naujus iššūkius. Stiprus transatlantinis ryšys yra esminis Europos saugumui ir taisyklėmis grįstos pasaulinės tvarkos išsaugojimui.

Mes turime būti lyderiais įgyvendinant vieningos, laisvos ir taikios Europos viziją. Dėl to mes pagaliau turime atsikratyti Europoje likusių „pilkųjų zonų”, įskaitant Balkanus. Mes turėtume tvirtai politiškai įsipareigoti padėti Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai tapti pilnateisėmis Euroatlantinės bendruomenės narėmis.

Ne visiems įmanoma aiškiai suvokti, iš kokio komunizmo siaubo jos išsilaisvino. Šios šalys yra lyg išprievartautos moterys, į kurias žiūrėti – nemalonu. Tačiau tai nėra priežastis atsisakyti pakviesti jas ateityje būti drauge su mumis. Taip, šių valstybių transformacija yra nelengvas iššūkis, tačiau turint mūsų išteklius ir patirtį – tai yra absoliučiai įgyvendinama, kaip buvo įgyvendintas Maršalo planas Nacizmo paveiktoms šalims. Viskas, ko reikia, – tai stipri politinė valia. 

Rytuose esančių mūsų draugų sėkmė Rusijos žmonėms nusiųstų stiprų signalą, kad Europinė ateitis yra galimybė. 

Rytoj aš vėl lankysiuosi Ukrainoje, šį kartą – Rytų fronte – kur padėkosiu drąsiems Ukrainos kariams už tai, kad jie taip pat gina ir mūsų laisvę. 

Brangūs draugai, norėčiau apibendrinti ir pasiųsti dvi esmines žinutes: padvigubinkime mūsų pastangas išsaugoti transatlantinį ryšį ir išlikime vieningi bei tvirti remiant Europos suvienijimą.

Dėkoju ir tesaugo mus Dievas.