Džiaugiuosi, kad vilniečiai mėgsta aktyvų gyvenimo būdą. Bėgimas, kelionės dviračiu ar šiaurietiškas vaikščiojimas daugeliui miesto gyventojų yra tapę kasdieniniu ritualu. Tačiau ne viskas miesto sveikatos srityje yra idealu.

Vienas bičiulis man pasakojo savo istoriją, kuri puikiai iliustruoja šiandieninę padėtį. Prieš keletą metų jis panoro Vilniuje, Šnipiškėse lankyti baseiną. Deja, užsirašyti nepavyko, nes baseinas buvo perpildytas. Tuomet jis nusprendė bėgioti Vingio parko takais, tačiau jam pradėjo skaudėti kelių sąnarius, o bėgiojant Vilniaus gatvėmis, ypač Neries kilpa ties Žvėrynu, pradėjo kamuoti kosulys. Dėl šio simptomo nuvykus į polikliniką, teko laukti eilėje, o gydytojas pasakė, kad išsamaus tyrimo reiks laukti mažiausiai mėnesį.

Tai yra eilinio vilniečio kasdienybė. Ši kasdienybė apima tris sritis: mūsų sveikatą, mūsų aktyvų laisvalaikį ir mūsų aplinką. Šiose trijose srityse Vilniui reikia pokyčių. Prieš kurį laiką mano komanda ir aš jau kalbėjome apie sporto infrastruktūros padėtį sostinėje ir mūsų sprendimą vietoje nacionalinio stadiono Vilniuje įrengti 59 sporto objektus. Taip pat pristatėme mūsų planą kovoti su tarša Vilniuje, ribojant eismą Senamiestyje bei Vilniuje kuriant žaliąsias erdves. Todėl čia papasakosiu apie mūsų siūlymus Vilniaus sveikatos įstaigoms.

Mūsų tikslas, kad Vilniaus miesto sveikatos įstaigose – 8 poliklinikose, kurias adminstruoja sostinė, – diagnozė ir gydymo paskyrimas vyktų per vieną dieną.

Kiekvienam pacientui medicinos paslaugos turi būti suteiktos ne prasčiau ir ne lėčiau nei privačiose klinikose. Kad tai pasiektume, matau penkis aiškius žingsnius.

Rezultatų matavimas

Sveikatos įstaigoms reikia aiškių rodiklių, pagal kuriuos būtų vertinamas jų darbas. Čia svarbiausias rodiklis mūsų užsibrėžtam tikslui matuoti – dienų skaičius, reikalingas pacientui nustatyti ligos diagnozę ir paskirti gydimą. Kitas vienodai svarbus rodiklis, kurį naudoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančios šalys, tai pacientų gyvenimo trukmės pokytis. Manome, kad Vilniaus gydymo įstaigos turi kelti sau tikslą, kad vilniečių gyvenimo trukmė ilgėtų.

Sostinės poliklinikų sujungimas į vieną sistemą

Visas Vilniaus miesto savivaldybės žinioje esančias poliklinikas norime sujungti į vieningą struktūrą. Tai leistų taupyti išteklius, atsikratant besidubliuojančių administracinių funkcijų (pavyzdžiui, buhalterijos, teisinių paslaugų, viešųjų pirkimų ir t.t.), taip pat leistų žymiai efektyviau išnaudoti turimą medicininę įrangą bei gydymo istaigų infrastruktūrą, ją modernizuoti bei atnaujinti.

Toks vieningas įstaigų valdymas bei modernūs IT sprendimai užtikrintų spartesnį ir kokybiškesnį gydymo paslaugų teikimą visame Vilniaus mieste: pilna diagnostika pacientui galėtų būti atlikta vienoje vietoje, o IT sistema pacientui, pagal ligos pobūdį, siūlytų greičiausiai atsilaisvinsiančius gydytojus-specialistus.

Gydytojai – gydo, vadybininkai – vadovauja

Didžiojoje dalyje Vilniaus poliklinikų ir ligoninių vadovaujančias pareigas užima geriausi gydymo įstaigos gydytojai. Taigi geriausi gydytojai didžiąją savo laiko dalį praleidžia ne su pacientais, o užsiiminėdami vadyba, besigilindami į biurokratines procedūras, besirūpindami įstaigos finansais, žmogiškaisiais ištekliais, viešaisiais pirkimais ir t.t.

Mano akimis, gydytojai turi daryti tai, ką jie išmano geriausiai – gydyti žmones. Vilniaus gydymo įstaigų vadovai turi būti profesionalių personalo atrankos įmonių atrinkti sveikatos sferos vadybininkai, o pagrindiniai kriterijai ir jiems keliami reikalavimai turėtų būti vadybinis profesionalumas ir sveikatos apsaugos srities žinios.

Taip pat kokybiškas sveikatos įstaigų valdymas sunkiai įsivaizduojamas be profesionalių, reikliai administracijas kontroliuojančių valdybų. Tad šalia jau veikiančių stebėtojų tarybų, įvesime gydymo įstaigų valdybas, kurios atliks poliklinikų darbo kokybės monitoringą.

Sveikatos sistemos centre – šeimos gydytojai

Gydymo procesas dažniausiai prasideda nuo šeimos gydytojo. Nuo jo žinių bei kompetencijų priklauso ne tik tolesnė gydymo eiga, bet ir eilių ilgis prie specialistų durų. Todėl ypatingą dėmesį reikia skirti pirminės sveikatos priežiūros kokybės kėlimui, didinti praktikuojančių šeimos gydytojų skaičių bei kelti jų kvalifikaciją.

Verta atkreipti dėmesį į šeimos gydytojų veiklos rodiklius ir jų darbo užmokesčio sistemą. Nes būtent šeimos gydytojai geba išspręsti didžiąją dalį sveikatos problemų, su kuriomis į poliklinikas ateina žmonės. Todėl šeimos gydytojų tinklas turi būti platus ir veiksmingas.

Išmaniausios ir naujausios gydymo praktikos

Vilniaus poliklinikose galime įgyvendinti nuotolinį pacientų konsultavimą. Technologijoms besivystant, daugelis pacientų turi išmaniuosius telefonus, todėl pirminė gydytojo konsultacija gali būti suteikiama žymiai greičiau ir patogiau.

Didžioji dalis įprastinių susirgimų gali būti įvertinti nuotoliniu būdu – taip būtų taupomas tiek gydytojo, tiek ir pacientų laikas. Vilnius pirmasis Lietuvoje galėtų įdiegti e-konsultavimo centrą, kuriame dirbantys gydytojai priimtų pacientų vaizdo skambučius ir pirminę diagnozę nustatytų nuotoliniu būdu.

Jeigu atvejis yra nesudėtingas, pacientui net nereikėtų atvykti į gydymo įstaigą, o esant abejotiniems atvejams, asmuo būtų kviečiamas papildomiems tyrimams į gydymo įstaigą.

Nuotolinės konsultacijos sumažintų eiles poliklinikose, neverstų pacientų būti tarp kitų sergančių asmenų, taupytų laiką ir kelionės išlaidas.

Tai yra penki žingsiniai, kurie iš esmės pagerintų Vilniaus sveikatos sistemos būklę. Įgyvendinus juos, Vilniaus poliklinikos nebeprimins pilkų sovietinių laikų, o teikiamų paslaugų kokybė galės konkuruoti su privačiomis gydymo įstaigomis.