Seimo Ekonomikos komitetas atmetė rudens sesijos darbų programos projektą dėl nerealistinių tikslų ir darbo imitavimo įrašant daugybę ne pirmo būtinumo projektų, todėl siūlo Seimo valdybai parengti naują – realistiškesnį – darbų programos projektą. Toks griežtas komiteto sprendimas iki šiol komitete niekada nebuvo priimtas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, l. e. p. pirmininkas Dainius Kreivys ir nariai Jurgis Razma, Eugenijus Gentvilas ir Bronius Bradauskas pažymi, kad valdantieji pateikė virš pusės tūkstančio įstatymo projektų rudens sesijos darbų programai, kurioje vyrauja ne prioritetiniai, mažareikšmiai klausimai. Taip pat, pažymi D. Kreivys, J. Razma, E. Gentvilas ir B. Bradauskas, kai kurie siūlomi įstatymų projektai reikalauja papildomų biudžeto išlaidų, tačiau parlamento nariai dar net nėra matę kitų metų biudžeto projekto, o šių metų biudžeto pakeitimo Vyriausybė net nesiruošia Seimui pateikti.

„Valdančiųjų pateikta Seimo rudens sesijos darbų programa atspindi pastarųjų ketverių metų „valstiečių“ darbo praktiką. Programa prikišta nesuvokiamo skaičiaus niekinių teisės aktų projektų, o rimtų klausimų – praktiškai nėra. Seimo Ekonomikos komitete svarstėme šį Seimo rudens darbų klausimą ir nusprendėme nepritarti valdančiųjų pateiktai programai. Mano siūlymu, reiktų atrinkti 5–6 valstybei strateginės reikšmės klausimus ir apie juos diskutuoti. Galų gale, bent jau paskutinėje sesijoje diskutuokime rimtais klausimais. Pagaliau pradėkime dirbti valstybei“, – teigė Komiteto pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis pirmininko pareigas, konservatorius D. Kreivys.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas pažymėjo, kad su tokiu kiekiu įstatymų projektų, opoziciniai projektai neturi galimybių patekti į darbotvarkę.

„Patys projektai, kurie yra įrašyti į rudens sesijos darbų programą, nėra blogi, bet pats principas visiškai kertasi su realybe. Visi žinome, kad Seimo statutas reikalauja turėti pertrauką, kuri bus posėdžiuose nuo spalio 5 d., po to pertrauka bus po spalio 20 d., kai pateiktas biudžetas, o šio Seimo kadencija baigiasi lapkričio 15 d. Aš, pavyzdžiui, sąmoningai neregistravau jokio projekto, nes jau nebesąžininga. Neprivalgei – neprilaižysi. Tuo labiau, kad opozicinių partijų projektai išvis neatsidurs posėdžių darbotvarkėje“, – sakė Seimo narys.

Parlamentaras Jurgis Razma pabrėžė, kad daugumos įstatymų projektų Seimo nariai negalėtų svarstyti, kadangi sprendimai siejami su finansais, o 2021 m. biudžeto projekto ir naujos realybės atneštų padarinių suvestinės dar niekas nematė.

„Niekas nepadarė racionalios projektų atrankos: kad būtų išryškinti būtini projektai, surašyta labai daug projektų – tiesiog sumesti į krūvą visi registruoti. Mes vis tęsiame tą negerą tradiciją, kai žinome, kad visi projektai nebus priimti, bet tiesiog surašome juos, kad visi būtų patenkinti. Toliau, matyt, norim išlaikyti pirmavimą pagal svarstomą projektų skaičių pasaulyje. Manau, kad reikia kažkaip sustoti. Kita vertus, kaip mes galime svarstyti tuos įstatymų projektus, kurie neretai reikalauja vienų ar kitų apimčių finansų, kai nežinom, kokia situacija su biudžetu. Kai nepasitvirtinome tos realybės, kurią šiandien Vyriausybė yra sukūrusi. Matome, visgi nemažas atsilikimas įplaukų planą vykdant, šalia to Vyriausybė, protokoliniais nutarimais, dalina milijardines sumas, kaip nori, kur nori, gal yra sukūrusi kažkokį alternatyvų biudžetą? Tad neįvedus čia tvarkos ir to nepareikalavus darbų programoje, jai pritarti negalima“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys J. Razma.

Pirmą kartą parlamentinėje istorijoje atmestą rudens sesijos programą bus siūloma Seimo valdybai sudaryti iš naujo, remiantis Ekonomikos komiteto išsakytomis pastabomis.