Rusijos užsienio reikalų ministras, gavęs direktyvą priešintis Švedijos prablaivėjimui dėl rusų povandeninės veiklos Baltijos jūroje ir Stokholmo suartėjimui su NATO, pamėgino užsipulti didįjį priešą Šiaurės Atlanto gynybinį aljansą dėl jo didėjančio veiksmingumo.

– Nepatartina mus pulti, – perspėja NATO, ir Kremlius netveria pykčiu bei grasinimais. – Būkit silpnesni, kaimynai, likit nepasirengę! Kremliečių nuostata labai paprasta: „mes darom, ką norim, o jums rūpintis šalies gynyba nevalia“. Kadangi NATO šalis Lietuva dabar gauna daugiau garantijų savo saugumui ne nuo Zanzibaro, bet nuo Rusijos, skiria ir pati daugiau lėšų bei pastangų pasirengti gynybai, Kremliaus valdovams tai nepatinka. Išties kai auka pasirengusi gintis – agresoriui sunkiau. Antai Ukraina po Janukovyčiaus buvo visai nepasirengusi ginti Krymo, ir štai kaip negerai išėjo – didieji broliai susigundė. Tad ir negundykime, negražu būti bejėgiu. Pykstate, broliai, kad mes jūsų bijom, vadinat rusofobais; tai gal geriausia būtų liautis gąsdinus, ir mes mielai nesigąsdinsime. Nedemonstruokit kasdieną, kaip elgiatės su Ukraina. Nepriekabiaukit atviroje jūroje. Bet jeigu vis aršiau grūmojat, vis labiau ir rizikingiau demonstruojat karinę jėgą ir priešiškumą, – poveikis yra. Nenorim, kad jūsų liguistos kalbos virstų priekvailių veiksmais.

Ir štai išstūmė į frontą vargšą ministrą. Konsultavęs net derybas tarp nusibaigiančios SSRS ir išsilaisvinančios Lietuvos, tad ne visai darželinukas, S. Lavrovas dabar dėsto, kad SSRS nedėjusi jokių pastangų „įtraukti Lietuvą atgal“, juolab smurtu, tik Lietuva be reikalo ėmusis ieškoti savo saugumo (apsaugos) kitur. Tapusi net agresyvia taikuolės Rusijos prieše. Tokie diplomatiniai kūlversčiai ir oponentų mulkinimas – Rusijos tradicija. Tikslas – pakurstyti neigimą-teisinimąsi, disputą, iš kurio supermelagis laimi trupinėlį prestižo, kad su juo lyg verta ginčytis. Kai iš tikro visai neverta, net kvaila. Kaip ir dabar su S. Lavrovu – ar jo atstovaujamas hegemonas Rytuose, buvusi imperija, tikrai niekad neužpuolė, nemėgino jėga susigrąžinti Lietuvos į savo valdas? Nusiųskime izoliuotam nuo tikrovės valdininkui nors albumą su paveikslėliais, tegul pasivarto. Kad ir apie Sausio 13-ąją. Rusiškai neišleidom (kodėl?), tačiau turim anglų kalba. Ministras truputį moka. Galėtume suteikti medžiagos ir apie mokomuosius desantus iš jūros į Baltijos krantą, ir apie didžiuosius karinius manevrus mūsų rytų kaimynystėje kodiniais vardais „Sugrįžimas“, „Į Vakarus“… Agresorė Lietuva dar nesurengė net štabinių mokymų „Į Maskvą“.